Asociatyvinė nuotrauka @Canva.
Saugumo jausmas – trapus dalykas; tai akivaizdžiai parodė šių metų pradžioje Kaune įvykęs mergaitės pagrobimas tiesiog autobuso stotelėje. Išaugo nesaugumo viešose erdvėse, ypač vakarais ir naktimis, jausmas. Daugelis tėvų ėmė labiau kontroliuoti vaikų judėjimą ir riboti lauke praleidžiamą laiką. Socialinėje žiniasklaidoje pasipylė neapykantos kalba, raginimai imtis savigynos priemonių ir reikalavimai griežčiau bausti už panašaus pobūdžio nusikaltimus.
Tačiau, kaip pažymi stebėtojai, visuomenę sukrėtęs atvejis atnešė ir teigiamų pokyčių. Žmonės pradėjo labiau rūpintis vieni kitais, ėmė labiau atkreipti dėmesį į įtartinus asmenis. Taip pat išaugo savanorių, padedančių ieškoti dingusių vaikų, skaičius.
Pasak specialistų, svarbu pripažinti, kad moterų ir mergaičių saugumas viešose erdvėse yra ne mažiau aktualus, nei vyrų ir berniukų. Kaip pažymi Daiva Baranauskė, pagalbą smurto artimoje aplinkoje aukoms teikiančio labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė, kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, galime aiškiai matyti statistiškai pagrįstą skirtumą: tarp nukentėjusių daugumą sudaro moterys (79,8 proc.), o dauguma skriaudikų yra vyrai (88 proc.). Tačiau kalbant apie smurtą viešose vietose, skirtumo tarp lyčių nebelieka, nors grėsmės, susijusios su lytimi, – anaiptol ne vienodos.
Trūksta aiškumo, kaip teikti pagalbą
„Noriu pasidžiaugti, kad mūsų visuomenė tampa vis pilietiškesnė“, – kalbėdama nevyriausybinės organizacijos „Versli mama“ surengtoje diskusijoje-dirbtuvėse „Apie moterų ir merginų saugumą viešose erdvėse“, sakė Agnė Greblikaitė, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė.
Anot jos, visada norisi, kad viešoji tvarka būtų ideali, bet greitai tokie dalykai nesidaro. Svarbiausia, kad vyksta įvairių visuomenės grupių bendradarbiavimas, ir kaskart nueinama vienu žingsniu toliau.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus viršininkė Agnė Greblikaitė (kairėje). Sigitas Ališauskas, I-ojo Kauno transporto parko vadovo pavaduotojas (dešinėje) (Vilmos Dainienės nuotrauka).
„Policija deda nemažai pastangų užtikrinant saugumą viešose erdvėse. Aišku, šio klausimo sprendimas yra bendrų pastangų tarp įstatymų leidėjų, sveikatos ir saugos tarnybų, socialinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, verslo, transporto paslaugų teikėjų ir savivaldos rezultatas. Efektyvus bendradarbiavimas yra esminis siekiant tobulinti saugumo užtikrinimo mechanizmus“, – saugumo viešose erdvėse dedamąsias vardijo pareigūnė.
Remiantis 2022 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros tyrimu, 43% Lietuvos moterų teigė patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą nuo 15 metų amžiaus. Tyrimas taip pat parodė, kad 73% Lietuvos moterų jaučiasi nesaugios vaikščiodamos vienos naktį savo kaimynystėje.
Kaip pažymėjo policijos atstovė, vienas iš iššūkių – aiškaus pagalbos nukentėjusiems ir jų šeimoms teikimo mechanizmo stoka. „Svarbu sukurti struktūrizuotas programas, kurios ne tik teiktų pagalbą aukoms, bet ir užtikrintų jų saugumą bei psichologinę gerovę, duomenų apsaugą“, – pabrėžė A. Greblikaitė.
Ne mažiau svarbu sukurti ir paviešinti aiškius algoritmus, kaip ištikus nelaimei, pvz., prireikus visuomenės pagalbos ieškant dingusio asmens, civiliai asmenys galėtų įsitraukti į paiešką, kokios yra jų atsakomybių ribos, kas iš nevyriausybinių organizacijų galėtų juos koordinuoti.
Dėmesys kitam – taip pat pagalba
„Kol kas smurto prevencijos klausimais sistema neveikia kaip darnus mechanizmas. Galimas sprendimas būtų Stambulo konvencijos ratifikavimas, kurioje numatyta, kaip atskiros institucijos turėtų bendradarbiauti, teikdamos pagalbą patyrusiems smurtą“, – pažymėjo diskusijos moderatorė Violeta Masteikienė, smurto prevencijos iniciatyvos „Birutė Bebaimė“ autorė ir „Versli Mama“ renginių organizatorė.
Sprendžiant saugumo viešose vietose iššūkius, reikalinga visos visuomenės pagalba, nulinė smurtinio elgesio tolerancija, sąmoningumas ir aktyvus reagavimas.
Sigitas Ališauskas, I-ojo Kauno transporto parko vadovo pavaduotojas, buvo linkęs kalbėti ne vien apie įstatyminį problemos reguliavimą.
„Mano nuomone, kartais pakaktų perklausti šalia esančių žmonių, matant, kad autobuse arba stotelėje kažkas labai aktyviai reiškiasi, ir moteriai arba merginai toks dėmesys gali būti nemalonus. Kartais užtektų paklausti ar pasakyti žodį, be to, visada galima pranešti vairuotojui“, – sakė transporto sistemos atstovas.
Jis priminė, kad autobusuose yra SOS mygtukai, kuriuos paspaudus sureaguoja saugos tarnybos ir galima iškviesti policiją. Tačiau dažnu atveju keleiviai esą tiesiog nukreipia akis į telefoną. „Raginčiau nebijoti paklausti, ar viskas gerai – to gali pakakti“, – pabrėžė S. Ališauskas.
5 dalykai, kuriuos galite padaryti ir JŪS, kad viešumoje taptų saugiau
- Įsikiškite, jei matote dviprasmišką situaciją.
- Vykite į šalį stereotipines mintis: „Ji atrodo pakankamai suaugusi pati priimti sprendimą“, „Atrodo, kad jai tai patinka“, „Ji taip apsirengusi, tarsi pati to norėtų“, „Ji neblaivi“ ir pan. Reaguokite!
- Matydami vienišą moterį nesaugioje vietoje arba dviprasmiškoje situacijoje, paklauskite savęs, ką darytumėte, jei čia būtų jūsų dukra, mama, draugė? Ir reaguokite taip, lyg tai būtų jūsų artimas žmogus.
- Jei esate įvykio liudytojas ir jums kištis atrodytų nesaugu – kvieskite policiją. Stenkitės įsiminti ir užfiksuoti kuo daugiau detalių, tačiau prisiminkite, kad būti policijos pareigūnu ar tyrėju – ne jūsų darbas.
- Nebijokite! Kartais, kad geriau pasijaustų, žmogui tereikia žinoti, jog esate šalia.
**
Diskusijos-dirbtuvių „Apie moterų ir merginų saugumą viešose erdvėse“ tikslas – skatinti dialogą tarp įvairių institucijų, dalinantis įžvalgomis ir praktine patirtimi, tobulinant suinteresuotųjų šalių socialines kompetencijas ir ieškant bendrų sąlyčio taškų bendradarbiavimui ateityje.
Diskusijoje dalyvavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Probacijos tarnybos, Kauno autobusų parko, „Vero Café“ kavinių tinklo, mokyklų, socialinių įstaigų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, vaikų teisių apsaugos, verslo, sporto klubų ir Lietuvos sporto universiteto atstovai.
Vilmos Dainienės nuotr.
Tekstas parengtas įgyvendinant programos Erasmus+ bendrai finansuojamą suaugusiųjų švietimo projektą „Women‘s Empowerment against Sexist Harrassment in Public Space“ (Free Public Spaces). Europos Komisijos parama šio teksto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga užinformaciją, panaudotą šiame tekste.
