Sociologė profesorė Aušra Maslauskaitė sako, kad ne tik stereotipai, bet ir motinystės atostogos turi įtakos tam, kaip šeimoje dalijamasi namų ūkio bei vaikų priežiūros darbais.
Šių darbų pasidalijimas, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros profesorės, turi įtakos tiek konkrečios šeimos gerovei, tiek bendriems demografiniams procesams. Pavyzdžiui, šeimos sprendimui, kiek turėti vaikų ar netgi skyrybų rodikliams.
Mokslininkė atkreipia dėmesį, kad visuomenėse, kuriose vienas iš šeimos narių dirba, o kitas būna atsakingas už namų ūkį, darbų pasidalijimo klausimas nėra aktualus ir neturi tiek daug įtakos. Sociologai tai vadina lyčių specializacija: moterys ir vyrai atlieka jiems priskirtas funkcijas atskirose gyvenimo srityse.
Tačiau ten, kur moterys dirba visą darbo dieną ir parneša pinigus namo taip pat, kaip vyrai, buities darbų pasidalijimas įgauna kitą prasmę. Natūraliai iškyla klausimas, kodėl vienas iš šeimos narių po darbo turi dirbti vadinamąją antrą pamainą? Ilgainiui tokia situacija gali sukelti neteisingumo jausmą, nepasitenkinimą partneryste, konfliktus šeimoje ir netgi paskatinti skyrybas.
Liūto dalis – moterims
Jungtinėse Valstijose, Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais vyrai vis daugiau laiko skiria namų ūkio darbams. Nebekeista juos matyti nei tėvų susirinkime mokykloje, nei džiaustančius skalbinius. Tendencijos džiugina?
„Ne visai, – sako sociologė. – Nors vyrai ir aktyviau dalijasi buities darbais, tyrimai atskleidžia ir tai, kad tų darbų liūto dalis vis tiek ir toliau tenka moterims.“
Tyrimų duomenimis, dabar moterys skiria buičiai mažiau laiko nei anksčiau. Tai lyg ir turėtų reikšti, kad tam tikrą dalį jų perėmė gyvenimo partneriai ir sutuoktiniai. Iš tiesų daugiausia jų perėmė ištobulėjusi maisto pramonė ir modernūs buities prietaisai: pusgaminių suvartojama vis daugiau, indus plauna indaplovės, o skalbiniai sukasi skalbyklėse.
Įdomiai situacija atrodo, vertinant vaikų priežiūros darbų pasidalijimą. Tai maisto vaikams gamyba, vaikų aprangos priežiūra, žaidimai su vaikais, pagalba ruošiant pamokas ir pan. Vyrų indėlis prižiūrint vaikus didėja. Bet didėja ir moterų! Kaip taip gali būti?
„Šiuolaikinės šeimos apskritai gerokai daugiau laiko skiria vaikams nei ankstesnės kartos. Investuoti į vaikus tampa kultūrine norma. Tai ypač būdinga šeimoms, kuriose partneriai įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip ir išeina, kad vyrų indėlis į vaikų priežiūrą didėja, o moterų – nemažėja“, – aiškina prof. A. Maslauskaitė.
Kartais abu, bet dažniau vienos
Kiek ir kokių buities ir su vaikų priežiūra susijusių darbų atlieka moterys ir vyrai Lietuvoje, kas lemia šių darbų pasidalijimą, neseniai aiškinosi VDU mokslininkai, atlikę apklausą „Šeimos ir nelygybės Lietuvoje“. Apklausoje dalyvavo 35–49 metų amžiaus gyventojai.
Tyrėjams rūpėjo, kas rūpinasi vaikų iki 14 metų apranga, kas rūpinasi, kad jie nueitų laiku miegoti, kas pasilieka namie, kai vaikai serga, kas su jais žaidžia, organizuoja laisvalaikį, užsiėmimus, padeda ruošti namų darbus.
Dalyvių atsakymai greitai leido susidaryti bendrą vaizdą: vaikų dienotvarke, drabužiais ir slauga daugiausia rūpinasi vienos moterys.
„Nors vyrai šiek tiek įsitraukia į su vaikų priežiūra susijusius darbus, didumą jų atlieka moterys. O darbų, kuriuos perimtų, darytų vieni vyrai, itin mažai“, – apžvelgia prof. A. Maslauskaitė. Pavyzdžiui, 30 proc. šeimų nurodė, jog vaikų drabužiais, t. y. jų skalbimu, pirkimu ir pan., rūpinasi abu partneriai. Vos 4–5 proc. apklaustųjų nurodė, jog šis darbas šeimoje tenka vyrams.
Labiausiai (51 proc. apklaustųjų) abu partneriai dalijasi vaikų laisvalaikio organizavimą, kartu su vaikais žaidžia. Tačiau net ir šioje srityje gausu moterų, kurios tai dažniausiai arba visada daro vienos – apie 40 proc. Panašiai situacija atrodo ir žiūrint, kas padeda ruošti namų darbus: abu – 45 proc., vienos moterys – 45 proc.
Sociologė siūlo palyginti duomenis su prieš 25 metus atliktu panašiu tyrimu, kai buvo apklausti tos pačios amžiaus grupės žmonės, auginantys vaikus iki 14 metų. Paaiškėjo, kad šiandien moterys atlieka daugiau buities ir vaikų priežiūros darbų nei anuomet. Panašiai atrodo tik partnerių įsitraukimas, padedant ruošti vaikams pamokas. Visi kiti rodikliai yra prastesni – moterų indėlis išaugo, o vyrų sumažėjo.
Žinant, kiek daug pastangų per dvidešimt metų įdėta, gerinant motinystės sąlygas, moterų padėtį, siekiant labiau subalansuoti šeimos gyvenimą, tokie duomenys stebina. Prof. A. Maslauskaitės teigimu, šiuo atžvilgiu mus galima lyginti labiau su Baltarusija nei su vakarietiškomis moderniomis visuomenėmis.
Taip pat skaitykite:
Laiko planavimas: kaip suspėti per 24 valandas
Išvados – tos pačios
Mokslininkai kol kas neturi konkrečių atsakymų, kodėl mūsų šalyje vyksta tokie regresiniai pokyčiai. Aišku tik viena – jie vyksta, ir tai rodo skirtingi tyrimai, ne vien VDU tyrėjų atlikta apklausa.
Kas dešimt metų atliekamas Europos vertybių tyrimas domisi ir lyčių klausimais. Pavyzdžiui, klausiama, kam turėtų būti teikiama pirmenybė darbo rinkoje, jei vyrautų didelis nedarbas, kokį vaidmenį politikoje atlieka moterys ir vyrai ir kt.
Palyginus Lietuvos gyventojų atsakymus su kitų šalių žmonių atsakymais, matyti, kad esame gerokai arčiau Rusijos ir Baltarusijos nei Vakarų Europos. Prof. A. Maslauskaitė pastebi, kad net katalikiška kaimyninė Lenkija mažiau konservatyvi lyčių klausimais nei Lietuva.
Tas pačias tendencijas liudija ir naujausia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakyta apklausa. Rezultatai rodo, kad Lietuvos visuomenė į moters vaidmenį šeimoje žvelgia gana tradiciškai – ji privalanti pasirūpinti vyro poreikiais.
Teiginiui, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (58 proc.). 41 proc. apklaustųjų mano, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga. Su tuo nesutikti labiau linkusios moterys (51 proc.).
Kuo tikima, taip ir gyvenama
Nuo ko priklauso, kaip šeimos dalijasi arba nesidalija namų ūkio darbus? Prof. A. Maslauskaitės teigimu, pirmiausia tai nulemia vertybės lyčių atžvilgiu: kuo tradiciškesnis požiūris į moterį vyrauja, tuo daugiau buities naštos ji tempia viena.
Pasidalijimą darbais lemia ir ekonominės priklausomybės modelis. Tai reiškia, kad daugiau į šeimos biudžetą įnešantis partneris namie atlieka mažiau darbų. Darbe praleidžiamas laikas čia nesvarbus: partneriai gali dirbti tiek pat, tačiau tas, kuris daugiau uždirba, namie daro mažiau.
Ne visose šalyse veikia šis ekonominės priklausomybės modelis, tačiau Lietuvoje, kaip rodo apklausa, jis gajus. VDU mokslininkų tyrimas parodė, kad vaikų priežiūros darbus gerokai dažniau atlieka tas partneris, kurio indėlis į šeimos biudžetą menkesnis, t. y. moteris.
„Džiaugiamės ilgomis motinystės atostogomis, tačiau jos turi ne tik naudos. Kai moteris lieka namuose mažiausiai dvejiems, o dažnai ir 4–6 metams, per šį laiką šeimoje spėja įsitvirtinti tam tikras darbų dalijimosi būdas, t. y. nesidalijimas“, – pastebi mokslininkė.
Pasak jos, per motinystės atostogų laiką suveikia visi įmanoma dėsniai: moteris esą nedirba „tikro“ darbo, ji vis tiek namie, jos finansinis indėlis mažesnis nei vyro. „O jei dar partnerio požiūris į lyčių vaidmenis tradicinis, nekeista, jog visi keturi namų kampai atitenka moteriai, kurie lieka jos atsakomybė, net ir grįžus dirbti“, – svarsto sociologė.
Skuba pateisinti stereotipus
Domimės, kaip atrodo situacija namie, kai moteris uždirba daugiau nei vyras. Ar staiga pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir vyrams likus namie, jie noriau kibtų valyti, gaminti ir auginti? Prof. A. Maslauskaitė pasakoja apie įdomias tendencijas.
„Daugiausia darbų namie atlieka moterys, kurios uždirba mažai, palyginti su partneriu. Kuo daugiau moterys uždirba, tuo mažiau buities joms tenka namie – ir vyrai daugiau prisideda, ir atsiranda galimybė nusipirkti įvairių paslaugų. O kai moterys pradeda uždirbti daugiau nei partneriai, jos ir vėl grįžta prie buities“, – nustebina sociologė. Tai dažniau nutinka konservatyviose kultūrose, kokia galima laikyti ir Lietuvą.
Daug uždirbančios moterys tarsi nukrypsta nuo socialiai priimtų lyčių elgesio normų. Jos patiria didelį spaudimą ir iš aplinkinių, ir savo viduje. Norėdamos pateisinti save kaip moteris, prisiima daugiau jų lyčiai stereotipiškai priskiriamų veiklų.
Tam tikrų darbų moterys esą paprasčiausiai nenori perleisti partneriams. Pavyzdžiui, pastebi profesorė, buities darbus moterys dalijasi noriai. Tačiau motinystės naštą anaiptol ne visos lengvai perleidžia vyrams, nes ji susijusi su gilesniais, psichologiniais, moters tapatumo momentais.
Kai moteris užauga visuomenėje, kurioje jos vertė matuojama motinyste, gali atrodyti, kad esi labai prasta mama ir apskritai prastas žmogus, jei nesugebi visko padaryti pati. Taip galiausiai ir išeina, jog grįžusios namo dauguma moterų vis dar dirba antrą pamainą.
Interviu autorė Ramunė Šulčienė. Tekstas pirmą kartą skelbtas 2019-09-05. Iliustracijai panaudota nuotrauka iš prof. Aušros Maslauskaitės asmeninio archyvo.
