5 melai apie verslo strategiją – pasitikrinkite, ar jais tikite

verslo strategiją_Benas Adomavičius_versli mama

„Už melą sau blogiau gali būti tik mitai, kurie laikomi nekvestionuojama ir neliečiama tiesa. Jie ypač pavojingi verslo pasaulyje, kur privaloma būti sąžiningu sau bei pripažinti kartais net ir labai skaudžią realybę“, – įsitikinęs Benas Adomavičius, ISM universiteto Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas. Sužinokite, kokius populiariausius verslo strategiją supančius mitus jis išskiria ir kaip juos aiškina.

1 mitas – strategija tai tik planas

Pirmasis verslo strategiją supantis mitas – supratimas, kas ji yra, mat dauguma strategiją laiko tik ilgalaikiu tikslams pasiekti skirtu planu. Tačiau tuomet, anot B. Adomavičiaus, ši sąvoka ir turėtų apsiriboti žodžiu planas, mat į strategijos apibrėžimą įeina dar keletas kitų itin svarbių elementų.

Strategija pasitelkiama organizacijos pranašumo kūrimui, geresnių rezultatų siekimui. Tai idėja ir pasirinkimai, kaip veikti, išsiskirti ir turėti tam tikrą pliusą verslo pasaulyje. Šių elementų plane rasti tikrai nepavyktų, mat planas skirtas žingsnių, padėsiančių strategiją įgyvendinti, sudėliojimui.

„Tad plane galima įrašyti daug dalykų, tik ne pranašumą. Taip pat noriu pridurti, kad strategijos esmė – sunkių sprendimų priėmimas. O šio ingrediento neturinti strategija vargu ar bus efektyvi“, – sako B. Adomavičius.

2 mitas – strategijai gimti užtenka tik strateginių sesijų

B. Adomavičius taip pat pažymi, kad mitas yra ir tai, jog strategija atsiras tik strateginės sesijos metu. Strateginė sesijos yra be galo svarbios ir reikalingos, padedančios kryptingai judėti link norimo galutinio rezultato, tačiau, kaip rodo didelių ir sėkmingų organizacijų pavyzdžiai, gera strategija – strateginių sesijų bei įmonės evoliucijos bendras produktas. O jai susiformuoti, išsigryninti reikia nemažai laiko.

Prisiminkime „Ikea“ pavyzdį, kurios formatas buvo tobulinamas net dvylika metų. Dauguma padarytų sprendimų gimė ne vadovų galvose, tačiau kilo organiškai, įmonės veiklos eigoje. Reikalingi sprendimai buvo pamatyti, užfiksuoti ir pritaikyti visos organizacijos veikimui gerinti.

B. Adomavičius priduria, kad atpažinti, užfiksuoti ir elementus į bendrą paveikslą sudėlioti – svarbi vadovų rolė, bet ne jie turi galvoti strategiją.

3 mitas – besikeičiančioje aplinkoje strategijos turėti neverta

Trečiasis įmonės strategiją supantis mitas – įmonei strategijos turėti apskritai nereikia, mat gyvenant tokioje neapibrėžtoje ir besikeičiančioje aplinkoje ši užduotis yra sunkiai įgyvendinama.

Pasak B. Adomavičiaus, tam tikrais atvejais šis mitas gali būti laikomas realybe, nes tokia situacija, kaip COVID-19, apsunkina galimybę planuoti į priekį. Vis dėlto visiškas planavimo atsisakymas – įmonę į niekur vedantis sprendimas.

Į strategiją reikia žiūrėti kaip į vairavimą. Esant gražiai dienai, važiuojant lygiu ir tiesiu keliu galima galvoti, kur ir kaip važiuoti. Tačiau kelią apsėmus rūkui, pradėjus snigti ar lyti, planavimas turi vykti kur kas greičiau ir trumpesnei atkarpai. Tad priklausomai nuo aplinkybių planas turi būti sudaromas trumpesniam ar ilgesniam laikotarpiui, tačiau procesas vykti privalo.  Nes strategija – dažniausias verslo pasaulyje organizacijos valdymui naudojamas įrankis, leidžiantis įmonei nusibrėžti kryptį, turėti tikslą, susitelkti bendram darbui.

Jis akcentuoja, kad neturint prioritetų įmonės laikas skirstomas neadekvačiai. Tai reiškia, kad ji daro viską, todėl svarbiausiems dalykams tenka mažiau dėmesio, o mažiau svarbiems – per daug. Be strategijos sunku pasakyti, kur turėtų būti nukreipti organizacijos pinigai ir kam skiriamas laikas, o sprendimų neturėjimas veda prie neefektyvaus organizacijos valdymo.

Ar turite savo verslo strategiją?
4 mitas – strategija universali

Ketvirtuoju mitu ISM Vadovų magistrantūros dėstytojas laiko daugelio žmonių klaidingą suvokimą, kad strategija yra universali. B. Adomavičius neneigia, kad kai kuriose organizacijose ji gali būti panaši, tačiau strategijos turinys ir jos kūrimo procesas kiekvienai įmonei turi būti kuriamas ir pritaikomas individualiai.

Vieno dydžio batas tiks daugeliui, bet tikrai ne kiekvienam. Taip ir įmonės strategija. O jos reikia ieškoti ir bandyti ją atrasti. Tai padaryti pavyks dviem būdais: atsitiktinai (prisiminkime „Ikea“ atvejį) arba kryptingai, kuomet koncentruojamasi į konkrečius dalykus, siekiant juos tobulinti eksperimentuojant. Tačiau šie bandymai yra ne atsitiktiniai, o kryptingi ir iš anksto apgalvoti.

„Būtent taip kuriama strategija, o ne prie stalo, bandant parašyti planą ir jį žingsnis po žingsnio įgyvendinti.  Toks požiūris pasenęs ir nebetinkamas. Planuoti tikrai reikia, tačiau pats būdas, kaip tai reikia daryti, šiame pasaulyje jau pasikeitė“, – sako pašnekovas.

Jis taip pat iškelia problemą, kad kai kurie vadovai dėl patirties stokos ar baimės nesiryžta kurti strategijos, nenori priimti sprendimų, todėl tiesiog nueina lengviausiu keliu ir sako, kad ji tiesiog nereikalinga.

B. Adomavičiaus manymu, sprendimų priėmimas ir atsakomybės prisiėmimas yra nelengvas dalykas, tačiau tai nėra raketų konstravimo mokslas. Galų gale, vadovas nuolat turės susidurti su problemomis, negalės nuo jų bėgti ir privalės jas spręsti. Tad daug išmintingiau to mokytis, žinoti, kaip tai daryti, kaip užkurti procesą, kaip jame dalyvauti, kaip pasiekti, kad darbuotojai tikėtų įmonės sėkme ir jos siektų drauge.

„Esant poreikiui, prie strategijos gali prisidėti įvairūs konsultantai, kurie suteiks reikalingus įrankius, žinias, tačiau ruošti strategiją turi komanda iš vidaus. Netikiu žmonių iš išorės paruoštos strategijos sėkme, nes ji organizacijoje bus svetimkūnis.  Strategija yra įmonės istorija – žmonės turi tikėti tuo, ką patys sukuria“, – sako jis.

5 mitas – vizija, misija, vertybės yra strategija

Penktasis mitas, kad organizacijos misija, vizija ir vertybės ir yra įmonės strategija. B. Adomavičius akcentuoja, kad organizacijos misija, vizija ir vertybės yra aukščiau strategijos, nes išlieka ilgiau, nurodo kryptį, kas organizacijai priimtina, kas nepriimtina ir kur link ji eina. Tuo tarpu strategija yra kur kas trumpalaikiškesnė ir kuriama 2-5 metams.

Organizacijos misija, vizija ir vertybės apibrėžia įmonės identitetą, nusako, kas ji yra, kokia jos kryptis, kuo vadovaujasi. Tad ji išlieka kur kas ilgiau nei 2 ar 3 metus. Misija, vizija ir vertybės yra ilgalaikius sprendimus priimti padedantis ir organizacijos gyvavimą palengvinantis vadybos įrankis, tačiau tai nėra strategija.

Kalbėdamas apie verslo strategiją supančius mitus, B. Adomavičius cituoja Marką Tveną: „Pavojingiausias dalykas yra ne tai, ko mes nežinom, tačiau tai, ką mes manom, jog žinom“.

Anot B. Adomavičiaus, vienas iš tokių dalykų – mitai, mat verslo pasaulyje vadovaujantis prielaidomis galima patirti didelių nesėkmių. Siekiant užtikrinti ilgą ir sėkmingą organizacijos gyvavimą, būtina kuo realistiškiau žvelgti į pasaulį ir sprendimus priimti vadovaujantis tiesa.

Iliustracijai panaudota pranešimo spaudai rengėjų nuotrauka.

_____________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Darbas vasarai: kaip įdarbinti nepilnametį?


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0