5 priežastys, kodėl verslios mamos dažnai riejasi socialiniuose tinkluose

verslios mamos versli mama

Jeigu kada nors socialiniuose tinkluose įsijungėte į diskusiją, kurioje dalyvauja verslios mamos, arba, neduok Dieve, patys ją pradėjote, ko gero, nė nereikia sakyti, kuo tai baigėsi.

Socialiniuose tinkluose pokalbiai tiesiog žaibiškai praranda bet kokią kontrolę ir nukeliauja į tokias tamsias teritorijas, kokių niekas net nesitiki.

NB! Žodžių junginį verslios mamos vartojame internetinės paieškos optimizavimo sumetimais (nieko asmeniško, tik verslas). Jį galite savo nuožiūra pakeisti bet kuriuo kitu, apibūdinančiu bendraminčiais save laikančių žmonių grupę.

Įžeisti ką nors socialiniuose tinkluose be galo paprasta. Kartais gali netgi pasirodyti, jog kai kurie žmonės kone specialiai naršo po juos, ieškodami progos kitiems paaiškinti, kokie šie užgaulūs, netolerantiški ir blogi.

Sociologai ir psichologai šį fenomeną jau senokai pastebėjo ir jo tyrinėjimams paaukojo daugybę valandų. Tad kurgi ta jautrumo priežastis? Pasirodo, jų yra ne viena.

Viena vertus, pačios socialinės medijos skatina dramą, mat informacijos jūroje akis kliūna tik už skambių ir jautrių dalykų. Tuo pačiu jos suformuoja ir savotiškas gentis, kovojančias viena su kita.

#1 Kova dėl dėmesio dėmesys_versli mama

Turbūt tai tik sutapimas, bet tai, kaip mes naršome socialiniuose tinkluose, labai primena seną ir patikrintą psichologų metodą, skirtą matuoti tam, kaip žmonės sugeba sutelkti savo dėmesį: greitakalbe pateikiamas nepertraukiamas žodžių srautas ir prašoma pranešti pastebėjus iš anksto sutartą žodį.

Šią užduotį dauguma žmonių atlieka labai sėkmingai, bet toks testas iš tikrųjų yra tyrėjų klasta. Tikrasis jų tikslas yra išsiaiškinti, kaip žmonės į tą patį žodį, kurio taip atidžiai ieškojo pirmą kartą, reaguoja pamatę jį antrą kartą, kai jau ieško kito. Pasirodo, žmogaus smegenys jo net neidentifikuoja, mat yra pernelyg užsiėmusios naujo žodžio paieškomis.

Labai panašiai mes elgiamės ir socialiniuose tinkluose. Vidutinis žmogus juose kiekvieną dieną nuscrollina apie šimtą metrų, todėl didžiosios dalies informacijos iš esmės net nepastebi. Kitaip tariant, per srautą mes keliaujame taip greitai, kad mūsų skubėjimą gali pertraukti ir dėmesį pavergti tik kažkas labai ypatingo, rėkiančio, emocionalaus. Taigi, kovojantiesiems dėl dėmesio tenka imtis vis drastiškesnių priemonių.

#2 Emocinis užtaisas

Tiesa, minėtojo eksperimento metu pastebėta viena išimtis: mes visada atkreipsime dėmesį į vieną ar kitą žodį, jeigu šis mums turi kokią nors emocinę reikšmę.

Kartais tie žodžiai būna tokie svarbūs, kad juos pastebime net ir tada, kai darome kažką kito, o žodį pamatome tik probrėkšmiais. Pasitelkiant internetinę terminologiją, galima sakyti, kad mes esame paprasčiausiai lengvai įžeidžiami.

Kas labiausiai paveikia mūsų moralines stygas? Pasirodo, tai yra vadinamieji „moraliniai“, „emociniai“ bei „moraliniai–emociniai žodžiai“.

Kas patenka į šias kategorijas? Tai galėtų būti nusikalstamas, teisingas, atleidimas, baimė, meilė, ašaros, smurtas, pagarba, neapykanta ir panašūs.

Grupė JAV psichoanalitikų netgi atliko tyrimą, kurio metu tiriamiesiems pateikė srautą Twitter statusų analogų ir stebėjo, į kuriuos iš jų žmonės sureaguoja. Paaiškėjo, kad būtent tos frazės, kuriose būta minėtojo pobūdžio žodžių, efektyviausiai patraukdavo tiriamųjų dėmesį.

#3 Kur mes įsitraukiame? grupė_versli mama

Ką verslios mamos dažniausiai like’ina, komentuoja ir kuo dalijasi? Paprastai tai būna įrašai su stipriu emociniu užtaisu, deklaruojantys tam tikrą moralinę ar kitokią poziciją. Bėda ta, kad socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai susiburia į savotiškas gentis, kuriose vieningai formuoja savo nuomones.

Turbūt visi esame girdėję sąvoką „socialinis burbulas“ ir gal net esame patyrę tą nelabai malonų jausmą, kai jis staiga ima ir sprogsta. Tai puikus pavyzdys, kaip kartais pasiduodame iliuzijai, jog visas pasaulis galvoja taip pat, kaip mes ir mūsų draugai.

Amerikiečių socialinis psichologas Jonathan Haidt netgi pastebi, kad pats buvimas „socialiniame burbule“ mus skatina būti dar aršesniais kitaip mąstantiems. Anot jo, kai žmogus priklauso vienai ar kitai grupei, kitų jos narių pripažinimas bei palaikymas tampa tiesiog gyvybiškai svarbiu. Ir jeigu ta grupė dar vertina gebėjimą pasijuokti ar pasipiktinti konkuruojančia grupe, didžiausio palaikymo sulaukia tie, kurie juoktis ir piktintis gali įdomiausiai.


Taip pat skaitykite:

Versli mama Rita ir jos siūlomas streso valdymas

Ar reali priklausomybė nuo interneto?

Kada nors man gims sūnus, ir aš viską padarysiu atvirkščiai


#4 Kodėl tai ne pati geriausia reakcija?

Visgi nepertraukiamas buvimas socialiniame burbule turi ir neigiamos įtakos emocinei sveikatai.

Nuolat būdamos tarp tų pačių idėjų, verslios mamos praranda gebėjimą adekvačiai reaguoti į joms neįprastas nuomones ir netgi ima demonizuoti jas reiškiančius žmones. Ypač jeigu aplink netrūksta žmonių, kurie, užuot padėję tvarkytis su savo emocijomis, jas dar labiau pastiprina.

Įsivaizduokite situaciją: užstringate lifte. Jame tvanku, ankšta, su kiekviena minute jaučiatės vis labiau įkalinti. Galų gale, praėjus kokiai valandai, jus išlaisvina, bet vis tiek jaučiatės šiek tiek traumuoti. Kilti liftu visai nebesinori. Prisiartinus prie jo, ima prakaituoti delnai, apima nerimas.

Kaip tvarkytis su tokia problema? Kas bus, jeigu jūsų draugai, žinodami apie tokią baimę, ims jus saugoti nuo liftų, t. y., prisiartinus prie jo ims patys nerimauti ir stengsis jus kuo greičiau patraukti šalin? Teisingai, jūsų baimė tik augs.

Problemą išspręstų tik tiesioginė akistata su tuo, ko bijai. Kitaip tariant, savanoriškas įlipimas į liftą ir laipsniškas supratimas, kad incidentas buvo visiškai netipinis, o bijoti nėra ko.

#5 Kaip suprasti, kad jau esi per jautri?socialiniai tinklai_nerimas_versli mama

Galbūt, pačios to nesuprasdamos, kai kurios verslios mamos jau yra tarp tų socialinių tinklų vartotojų, kurie į viską žiūri pernelyg rimtai: per greitai įsižeidžia ir užsiplieskia, per smarkiai piktinasi, per aršiai kovoja.

Pirmasis žingsnis, kurį reikėtų padaryti – tai atpažinti problemą. Paklauskite savęs, kaip dažnai patiriate šias emocijas:

  • Naršydama dažnai patiriate neigiamas emocijas;
  • Labai jaudinatės, ką kiti galvoja apie jūsų įrašus;
  • Jaudinatės, kad žmonės ignoruos jūsų įrašus;
  • Naršydama lyginatės su kitais;
  • Dažnai jaučiate pavydą, kad kiti, anot socialinių tinklų, gyvena daug įdomiau už jus;
  • Dažnai pykstate dėl įrašų, kurie jums atrodo neteisingi, kvaili ir pan.;
  • Naršydama fiziškai jaučiate stresą ir nerimą;
  • Kitų žmonių įrašus ar net tai, kad jie „nepalaikino“ jūsų įrašo, priimate asmeniškai;
  • Naršymas jums kelia neigiamas emocijas, bet vis tiek naršote toliau;
  • Apie tai, ką pamatėte socialiniuose tinkluose, galvojate ir nuo jų atsijungusios.

Jeigu šiame aprašyme atpažįstate dalį savęs, galbūt atėjo metas atidžiai pergalvoti savo santykį su socialiniais tinklais.

P. S. Žodžių junginį verslios mamos galite pakeisti bet kuriuo kitu, apibūdinančiu bendraminčiais save laikančių žmonių grupę.

Už galimybę publikuoti adaptuotą tekstą dėkojame TELE2 inovacijų biurui.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0