Darbas iš namų: kaip susikurti darbingą aplinką ir nepasiduoti pagundoms

darbas iš namų_Rūta Kazlauskaitė_versli mama

Dėl karantino daugeliui teks keisti įpročius ir dienotvarkę. Darbas iš namų daug kam silpnina savikontrolės mechanizmą, stiprina norą pasinaudoti aplinkos pagundomis ir atsiduoti tingėjimui. Kaip įveikti šiuos iššūkius, pataria ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkė prof. dr. Rūta Kazlauskaitė.

Tyrimas, kurį profesorė atliko drauge su kolege doc. dr. Ieva Augutyte-Kvedaravičiene, atskleidė, kaip aplinka veikia žmogaus motyvaciją ir produktyvumą. Portalas VERSLI MAMA dalinasi pagrindinėmis mokslininkių įžvalgomis.

Kaip išvengti konfliktų su šeima

Iš biuro persikėlus dirbti ar mokytis į namus, pirmiausia patariama susikurti darbo namuose taisykles ir jas aptarti su kitais šeimos nariais. Kad nekiltų konfliktų, svarbu nusistatyti darbo valandas, poilsio laiką, aptarti išteklių dalijimosi principus. Pavyzdžiui, jei namuose yra vienas kompiuteris, o juo besinaudojančių – daugiau, verta sudaryti naudojimosi grafiką.

Sukūrus bendras darbo taisykles su kitais šeimos nariais, patariama ir maksimaliai susitvarkyti fizinę aplinką.

Tyrimai rodo, kad triukšmas neigiamai veikia darbo produktyvumą, tad reikėtų kiek įmanoma jį sumažinti. Jeigu yra galimybė, patariama sureguliuoti namų temperatūrą ir vengti per didelės šilumos, nes tai mažina darbo efektyvumą. Esant galimybei darbo vietą patariama įsirengti prie lango, nes moksliškai pagrįsta, kad natūrali šviesa koreliuoja su geresniais rezultatais ir produktyvumu.

„Dėmesį galime išlaikyti ribotą laiką, o jį atkurti padeda sąlytis su gamta. Tad darbui rinkitės vietą prie lango, pro kurį galite matyti gamtos elementus: mišką, parką, medžius, vandens telkinį, t.t. Jei tam nėra galimybių, išeikite į lauką pertraukų metu ar pabaigę darbus, rinkitės ekrano užsklandas su gamtos vaizdais ar tiesiog netoliese pasistatykite augalų“, – pataria mokslininkė.

Taip pat, jei įmanoma, reikėtų atskirti darbo ir poilsio zonas. Tai padės ne tik geriau atlikti darbą, bet ir išlaikyti balansą su asmeniniu gyvenimu. Jei neturite tam atskiro kambario, susikurkite darbinę erdvę perstatydami baldus, augalus ir pan.

Kaip koronavirusas veikia jūsų verslo / darbo pobūdį?
  • Pridėk savo atsakymą
Savikontrolę padeda išlaikyti formali apranga

Persikėlus dirbti į namus vienas iš dažniausiai kylančių iššūkių – režimo palaikymas ir savikontrolė. Nutolus nuo kolegų ir viršininkų ar mokytojų akių, atsiranda nemažai pagundų ilgiau pamiegoti, pažiūrėti televizorių, pasinerti į pokalbius su namiškiais.

„Režimą gali sąlygoti darbo pobūdis. Darbo valandos gali būti lanksčios ir priklausyti nuo kintančios situacijos, kontakto su klientais realiu ar įprastu darbo laiku. Tačiau ir kitais atvejais visiškai atsisakyti darbo režimo nereikėtų. Ypatingai tik pradėjus dirbti iš namų, dar nėra susiformavę tam reikalingi įgūdžiai, nėra nuovokos, kas kiekvienam asmeniškai padeda, o kas trukdo. Jei dirbti pradedama vėlai, gali tekti dirbti iki vėlumos. Tokiu principu dirbant vieną ar keletą dienų poveikio rezultatams bei savijautai greičiausiai nebus, bet ilgainiui dėl tokio ritmo gali nukentėti ir darbingumas, ir emocinė, ir fizinė savijauta“ , – sako R. Kazlauskaitė.

Absoliutus susitelkimas į darbą – kraštutinumas. Todėl rekomenduojama nepamiršti daryti pertraukų, kas valandą atsistoti ir 5-10 min. pajudėti. Atlikus vieną ar kitą užduotį reikėtų pasilepinti skaniais pietumis ar puodeliu kavos.

Savikontrolę ir režimą palaikyti padeda netgi tokie paprasti veiksmai, kaip aprangos keitimas. Todėl siekiantiems produktyvumo patariama visiškai neatsipalaiduoti ir save motyvuoti bei kontroliuoti pasitelkus tokias smulkmenas, kaip persirengimas dalykiškesniais drabužiais.

„Net jei ir dirbama iš namų ir niekur neišeinama, vis tiek rekomenduojama vilkėti skirtingą aprangą darbui, o pabaigus darbo dieną – persirengti. Kostiumas nebūtinai turi būti formalus, bet jis padės atskirti darbą nuo asmeninio gyvenimo ir tarp jų išlaikyti pusiausvyrą“, – akcentuoja mokslininkė.

Socialinę izoliaciją mažina organizacijos parama

Tyrimai rodo, kad sėkmingam darbui iš namų teigiamą poveikį daro organizacijos parama. Todėl vadovai turėtų komunikuoti su darbuotoju, pasiteirauti, ar jis patenkintas darbo sąlygomis namuose, o esant neigiamam atsakymui paklausti, kaip organizacija jam galėtų padėti.  Pasak prof. R. Kazlauskaitės, parama mažina su darbu susijusią įtampą ir stresą bei socialinę izoliaciją, kas ypač svarbu karantino sąlygomis.

Ne mažiau svarbus veiksnys – vadovo pasitikėjimas ir autonomijos suteikimas. Jei darbuotojas puikiai dirbo biure ir iki šiol jo kontroliuoti nereikėjo, vargu, ar tai pasikeis jam pradėjus dirbti iš namų.

Siekiant išsiaiškinti, kaip darbuotojui sekasi atlikti darbus, galima rengti susirinkimus ir nuotoliniu būdu. Šiuolaikinės technologijos tam užtikrina puikias galimybes. Inicijavus tokią darbo formą, darbuotojai gaus reikiamą informaciją, turės galimybę pabendrauti su vadovu ar kolegomis ir nesijaus tokie izoliuoti, o vadovas žinos darbų eigą ir stadiją“, – sako ISM universiteto mokslininkė.

________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Planavimo knyga 2020-iesiems – iš Dianos rankų


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0