Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (4 taisyklė)

Trečioji taisyklė skelbia, kad finansinis raštingumas versle pasireiškia tada, kai tikima ne idėjomis, o pinigais, kurių iš tų idėjų galima uždirbti. Ketvirtoji įsakmiai primena, kad darant verslą, reikia pirkti tik tai, ką galima pelningai parduoti.

Prisiminkime teiginį, kuriuo pradėjome tekstą apie trečiąją taisyklę, kuria nusakomas tinkamas verslininko finansinis raštingumas: finansų ir verslo pasaulyje pinigai uždirbami perkant ir parduodant. Todėl, jei įsigyto daikto negalima parduoti, tegu jis jūsų nedomina. Tą tiesą jums gali patvirtinti kiekvienas prityręs verslininkas, nes bemaž kiekvienas iš jų savo verslo karjeros pradžioje bent kartą patyrė nuostolių, ką nors neapdairiai nusipirkęs.

Jei esate verslo naujokai, nuolatos galvoje turėkite štai ką: pirkti savo malonumui galėsite tada, kai praturtėsite. O šiandieną yra kitaip. Jei koks daiktas jums patinka, tai dar ne motyvas jį pirkti. Tačiau tos taisyklės daugelis, ypač moterų, nepaiso, ir tai yra vienas pagrindinių požymių, jog tokio žmogaus finansinis raštingumas – prastas. Prisiperka niekam nereikalingų daiktų ir sukrauna juos sandėliuose ar lentynose, o paskui moka už jų tvarkymą ar saugojimą, ir viskas. Taip investuoti pinigai – mirę.

Yra žmonių, kurie sumoka didelius, o kartais – ir paskutinius! – pinigus už žemės sklypą tik todėl, kad jis yra „nuostabioje vietoje“, ir pasistato ten namuką. Po kelerių metų paaiškėja, kad kad ta vieta „nuostabi“ tik jiems ir niekam kitam. Niekas namuko pirkti nenori. Bent jau nesiruošia mokėti tiek, kiek iš jų prašo. Ši nuosavybė neturi rinkos vertės. „Nuostabioje vietoje“ stovintį namuką reikia atiduoti už grašius, nes jį išlaikyti darosi per brangu. Va tau ir investicija.

Kiekvienoje šalyje aptiksime stūksant pastatų, kuriuos galima pavadinti kvailumo rūmais. Tai namai, į kuriuos nevykėliai verslininkai sukišo šimtus tūkstančių, o paskui vargais negalais pardavė už penktadalį kainos (beje, kaip skaudžiai neapsirikti investuojant į nekilnojamąjį turtą, gali paprotinti Daugiavaikė versli mama 2016 Sigita Mackevičienė).

Arba kitas pavyzdys: verslininkas sumoka krūvą pinigų už vieno buitinio prietaiso gamybos licenciją, tačiau neatkreipia dėmesio į be galo paprastą dalyką – turtus iš to prietaiso jis galėtų susikrauti tik tada, jei jį kas nors pirktų. Tačiau paaiškėja, kad prietaiso niekam nereikia, nes rinkoje panašių prietaisų jau yra, be to, pigesnių.

Tokių atvejų – begalės. Todėl pirkdami ar kitaip įsigydami ką nors savo verslui, visada turėkite galvoje KETVIRTĄJĄ TAISYKLĘ: prekė yra verta tiek, kiek už ją siūlo rinkoje duotuoju metu, todėl reikia pirkti tik tai, ką galima pelningai parduoti. Nuostabioje vietoje suręstas namukas, kainavęs jums kokį šimtą tūkstantėlių, iš tikro vertas tik tiek, kiek už jį jums siūlo rinka. Jei siūlo šimtą eurų, tai namukas ir vertas tik šimto. Jei milijoną – tai milijono.

Kai švaistote pinigus, tenkindami savo užgaidas, bent jau nesakykite, kad investuojate. Neapgaudinėkite savęs. O geriausia būtų, jei visus prabangius, bet iš esmės tik sau skirtus pirkinius atidėtumėte iki to laiko, kai jūsų kišenės jau bus apčiuopiamai išsipūtusios.

Taip pat turėkite galvoje, kad rinkai visų pirma reikalingi paprasti ir praktiški daiktai. Kuo daiktas originalesnis, tuo sunkiau jį parduoti, tuo jo paklausa mažesnė, išskyrus vieną kitą prekę, pavyzdžiui, antikvariatą. Bet Lietuvoje ir jis domina tik išlavintą skonį ir akį turinčius, kokių pas mus nėra daug.

Paklausumas – labai svarbi prekės savybė. Apskritai prekė turi būti kuo panašesnė į pinigus – juk pinigai visiems reikalingi, jie visada paklausūs.

Neįšaldykite pinigų daiktuose, neužmarinuokite jų brangiuose nekilnojamojo turto objektuose. Tvarkykite savo fizinį kapitalą taip, kad kiekvieną akimirką galėtumėte jį be nuostolių paversti pinigais. VERSLI MAMA iš savo patirties gali patvirtinti, kad tai – šių dienų verslininko idealas. Kuo arčiau prie jo priartėjate, tuo jūsų padėtis verslo ir finansų pasaulyje tvaresnė.

Pirkdami uoskite rinkos orą, kad laiku pajustumėte, kokias prekes verta pirkti šiandieną, kad rytoj jas būtų galima pelningai perparduoti. Niekaip neišeina iš galvos viena trumpa pasaka apie pirklį ir dervišą. Juodu išsiruošė į pavojingą kelionę: pirklys pasiėmė didelį kapšą auksinių monetų, o dervišas – didelį molinį butelį vandens ir maišą duonos džiūvėsių. Taip jau atsitiko, kad juodu beeidami pasiklydo dykumoje ir labai išalko. „Klausyk, brolau, – kreipėsi į dervišą pirklys, – parduok man gurkšnelį vandens ir kelis džiūvėsėlius, duosiu tau dvi auksines monetas.“ „Ne, – nesutiko dervišas, – už dvi neatiduosiu. Duok šimtą.“ „Ar pakvaišai! Juk turguje vanduo ir duona kainuoja skatikus!“ „Tai eik į turgų ir nusipirk“, – atkirto jam dervišas.

Šiai pasakai jau tūkstantis metų, tačiau argi ne taip yra ir šiandien? Ar kas iš esmės pasikeitė? Prekė yra verta tiek, kiek ji verta čia ir dabar. Todėl kai perkate, pirmučiausias jūsų reikalas – numatyti, kokia prekės kaina bus tada, kai ją parduosite. Pavyzdžiui, kiek kainuos kriaukšlė duonos ir gurkšnis vandens dykumoje, toli nuo visų prekybos centrų.

Penktoji taisyklė: nepamirškite pelno. Apie tai skaitykite po savaitės.

Šiuos finansinio raštingumo patarimus rengiame remdamiesi garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje. Nepaisant to, esame tikri, kad pono H. N. Cassono įžvalgos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.

Taip pat skaitykite:
Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (1 taisyklė)
Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (2 taisyklė)
Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (3 taisyklė)

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.