Jei ketvirtoji taisyklė primena, kad pirkti reikia tik tai, ką ateityje bus galima pelningai parduoti, penktoji įsakmiai liepia versle nepamiršti pelno – būtent ties šia vieta sušlubuoja dažnos verslios mamos finansinis raštingumas.
Apsidairykite: daugelis perka tada, kai prekė brangiausia, kitaip sakant, kai jos paklausa didžiausia. Pagrindinis motyvas pirkti – viešoji nuomonė: perku, nes perka visi. O kita kategorija verslininkų elgiasi dar keisčiau: kai prekė brangiausia, jie jos kažin kodėl neparduoda.
Išsiugdykime verslininko – tokio, kurio finansinis raštingumas nekelia nė menkiausių abejonių – mąstymą. Prisiminkime, ką kalbėjome pirmuosiuose minčių apie tai, kaip elgtis su pinigais, tekstuose: iš šimto žmonių, pradėjusių verslą, tik keturi praturtėja ir išsaugo kapitalą, o likusieji 96 žlunga. Taip yra todėl, kad jie elgiasi inertiškai, kaip visi, bijo nestandartinių sprendimų.
Tarkime, jūs turite įmonę, kuri gamina sagas, ir štai staiga už ją jums pasiūlo daugiau, negu kad jūs uždirbtumėte gamindami sagas dešimt metų. 96 iš šimto atsisakys tokio sandorio, o keturi sutiks – ir praturtės.
Žmonės paprastai linkę galvoti taip: jis man pasiūlė tūkstantį, vadinasi, tas daiktas iš tikro kainuoja pusantro, taigi aš palauksiu ir galbūt vėliau gausiu „tikrą kainą“. Tačiau sąvoką „vėliau“ verslo ir finansų pasaulyje reikia vartoti labai apdairiai. Žmogus – mirtingas, todėl to „vėliau“ gali ir nesulaukti.
Taip, kartais atsisakantieji parduoti būna teisūs – jiems iš tikrųjų siūlo per mažai. Tačiau jei artimiausiu metu nėra galimybės gauti daugiau, reikia parduoti dabar. Galimybėmis reikia naudotis iš karto, kai tik jos pasirodo akiratyje. Yra puikus anekdotas apie lapę ir viščiuką: lapė nutvėrė neatsargiai pro skylę tvoroje išbėgusį viščiuką ir jau rengėsi jį suėsti, o šis ir sako: „Kokia tau nauda iš manęs tokio mažo – aš tau verčiau savo mamą atvesiu“. Lapė susigundė pasiūlymu, o viščiukas šmurkšt atgal į aptvarą ir dingo. Po kelių dienų lapė per tvorą jo ir klausia: „Tai kur ta tavo mama?“ O viščiukas jai: „Ot kvaiša, aš gi iš inkubatoriaus ir mamos neturiu!“.
Taigi, geriau šimtas šiandien nei du šimtai po metų, nes po metų gali apskritai nebūti nieko. O jeigu jums su nuosavybe skirtis paprasčiausiai gaila, tuomet dar kartą primename: tokią prabangą sau gali leisti tik labai turtingi žmonės.
Jeigu mes gyventume bent tūkstantį metų, iš tiesų galėtume sau leisti klysti, eksperimentuoti, nes vis tiek bent kartą pasisektų ir senatvės sulauktume turtingi. Tačiau dabar mums duodamos tik kelios dešimtys metų, ir viskas. Todėl turime ieškoti optimalių sprendimų, o laikas mus ragina eiti trumpiausiu keliu. Todėl PENKTOJI TAISYKLĖ skelbia: visos galimybės gauti pelno turi būti išnaudotos.
Tokie yra verslo ir finansų pasaulio dėsniai. Jei norite šiame pasaulyje jaustis saugiai ir patogiai, privalote jų paisyti. Privalote būti sumanūs, apsukrūs, greiti, privalote mokėti išnaudoti galimybes, kurias sukuria rinka ir kainų svyravimas. Tokie yra šiuolaikinių lyderių bruožai. Tinginiai ir nevykėliai tvirtina, esą toks požiūris – nehumaniškas, tačiau vos apsisukę, be jokio sąžinės graužimo jie puola naudotis įvairiausiomis socialinėmis lengvatomis, kurios įmanomos tik todėl, kad veiklūs žmonės sugeba padaryti pinigų ir nuolat galvoja apie tai, kaip gauti pelno.
Šeštoji taisyklė: kainoms krintant pirk, o kylant – parduok. Apie tai skaitykite po savaitės.
Šiuos finansinio raštingumo patarimus rengiame remdamiesi garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje. Nepaisant to, esame tikri, kad pono H. N. Cassono įžvalgos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.
Taip pat skaitykite: Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (1 taisyklė) Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (2 taisyklė) Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (3 taisyklė)
