„Mums verslas – tai priklausyti pačioms nuo savęs, pačioms planuotis savo laiką, galimybė būti su šeima, kai reikia ir to norime, savirealizacija, laisvė kurti ir saviraiška. Verslas – tai kai esi nepriklausoma ir laisva tiek mintimis ir darbais, tiek veiksmais“, – tvirtina dvi šaunios kaunietės Irma (kairėje) ir Rūta, valdančios leidybos įmonę „Geradariai“.
Jau šeštus metus prieš Kalėdas laiškus nuo Kalėdų Senelio rašančios Irma Pikienė ir Rūta Vitkevičienė, kurioms priklauso po dalį UAB „Geradariai“ akcijų, juokauja, kad dviem moterims versle taikiai sugyventi padeda dar vienas akcininkas vyras, turintis labai gerą humoro jausmą, panašus abiejų verslių mamų požiūris į gyvenimą ir gebėjimas nepainioti darbinių santykių su asmeniniais. „Po darbo laiką leidžiame atskirai su savo šeimomis ir draugais, ir tai labai padeda – kai darbas yra tik darbas“, – įsitikinusios ilgametės geradarės iš Kauno.
Kadaise Irma ir Rūta dirbo vienoje įmonėje. Mintis kurti savo verslą, pasak jų, kilo tiesiog atsitiktinai. Nors, prisipažįsta, buvo ir paskatų: kai darbe praleistas laikas ir įdėtos pastangos neatitinka gauto atlygio, pamėginti realizuoti savo idėjas pačioms atrodė visai nebloga mintis.
Verslo rūšis verslios mamos pasirinko pagal tai, ką geriausiai sugeba, turimą darbinę patirtį ir perspektyvas. Ir nors šiuo metu tradicinė leidyba išgyvena ne pačius geriausius laikus – knygelių tiražai mažėja kartu su mažėjančiu gimstamumu, knygas ir skaitymą išstumia išmanieji įrenginiai, – geradarės stengiasi derintis prie pakitusios situacijos. Antai sukūrė programėlę „Raidelių namai“ – pirmąjį lietuvišką raidžių pažinimo žaidimą su gestų kalba.
Daug metų dirbame leidyboje ir spaudos prekyboje, tad labai įdomu matyti, kaip keičiasi ir turinys, ir pateikimas, ir pirkėjai. Anksčiau vaikai lėkdavo prie knygelių, o dabar retai tenka tokių sutikti. O ir tėvų karta ateina, kurie deklaruoja, kaip jie lavina, užsiima su savo vaikais, bet pamatę žaidimą ar knygelę, kur reikės skirti šiek tiek laiko bendrai veiklai – nustemba: „Oi, čia neturėsiu laiko, vienas jis nesugebės, lįs į akis ir pan.“ Telefoną juk paprasčiau įduoti. Buvimas kartu suprantamas kaip buvimas viename kambaryje, o ne užsiėmimas bendra veikla. Dabar knygeles kur kas dažniau perka seneliai.
Gerus darbus gerai daro
„Per įmonės gyvavimo metus praktiškai nebuvo atvejo, kad klientas nepaklaustų: o kodėl „Geradariai“? Pavadinimas visada pastebimas mugėse ir parodose, kelia šypseną ir nuostabą. Vadinasi, gerai sugalvojome“, – juokiasi Irma ir Rūta. Bet čia pat surimtėja ir patikslina: „Mintis ta, kad „gerai darome gerus darbus“ – kokybiškai, kūrybiškai ir greitai. Ir ne už dyką 🙂 O pavadinimas – norėjome lietuviško, gražiai skambančio ir atspindinčio mūsų požiūrį į darbą“.
Geriems darbams verslininkes labiausiai įkvepia noras kuo geriau įgyvendinti kilusias idėjas. Tikėjimas, kad galima padaryti kūrybiškiau ir originaliau nei yra siūloma rinkoje. Įsitikinimas, kad ir klasikinį turinį galima pateikti naujai. Pavyzdžiui, tradicines lietuvių pasakas geradarės leidžia su šiuolaikiškomis iliustracijomis, dviem kalbomis, su lipdukais.
„Kadangi pačios esame mamos, remiamės turima patirtimi, — sako leidėjos, per abi sudėjus auginančios keturis vaikus. — Matydamos, kas įdomu mūsiškiams, tą kuriame ir kitiems. Ir kiekvieną projektą stengiamės padaryti įdomiau, linksmiau, smagiau.“
Herojės neslepia, kad per ilgus leidybos metus yra buvę ir nesėkmių. „Pristatant kokią naują paslaugą ar gaminį, žmonės negaili pagyrų („ale tai sugalvojote, ale tai puiki mintis, idėja“) ir… neperka. Vadinasi, tokia ta ir idėja, jei neparduodame, – juokiasi Irma ir Rūta. – Nes sakome, kad gera idėja – tai parduota idėja. Jei jos neperka, nevartoja, vadinasi, kažko nepataikėme.“
Konkurentai pasipylė po metų
Jau šeštus metus prieš Kalėdas laiškus nuo Kalėdų Senelio rašančios leidėjos vadina tai labai įdomia patirtimi. Pasak jų, ypač smagu, kai šventėms pasibaigus, mamos atsiunčia įspūdžius, kaip vaikai priėmė staigmeną – tikrą laišką nuo Kalėdų Senelio. Juk popierinis laiškas į pašto dėžutę – nūnai retas svečias namuose! Ir kokia nuostaba būna vaikui, kai Senelis tiek daug visko apie jį žino: visus metų pasiekimus, slapčiausius norus ir pan. Kartais mažuosius ir paauklėja, o vieną vaiką taip padrąsino, kad šis pradėjo savarankiškai užmigti savo lovelėje.
Kai gauni tokius atsiliepimus – supranti, kad verta dirbti ir teikti džiaugsmą kitiems. Juk tiek mažai mokame džiaugtis!
Laiškus nuo Kalėdų Senelio geradarės yra rašiusios ir įmonių darbuotojams , o kolektyvai kartais tokius užsako savo vadovams. „Mums net kurti tuos laiškus būna smagu, o gavėjui, tikimės, juos gauti – dar smagiau“, – šypsosi geradarės.
Paklaustos apie konkurenciją, leidėjos sako pirmaisiais metais tokius laiškus rašiusios praktiškai vienintelės – konkurentai pasipylė po metų. „Bet tik mes patys žinome, kad mūsų laiškai rašomi labai nuoširdžiai, asmeniškai kiekvienam vaikui, – įsigijusios konkurentų produkcijos ir palyginusios su savąja, tvirtai jaučiasi pašnekovės. – Mums belieka džiaugtis, kad mūsų idėją kopijuoja, o ne mes kopijuojame. Užsakovai grįžta ir dar rekomenduoja savo draugams – vadinasi, gerai rašome.“
Stengdamiesi išlaikyti konkurencinį pranašumą, geradariai pradėjo rašyti laiškus ir nuo Kalėdų Senelio nykštukų, kurie adresatus pasiekia Advento pradžioje. Kartu su šiais laiškais siūlomas Advento kalendorius su patarimais kiekvienai dienai, ką nuveikti su vaiku, kad švenčių laukimas taip neprailgtų. Prie kalendoriaus pridedami lipdukai ir medinis Kalėdų Senelis su maišeliu staigmenai (tėvams belieka į kiekvienos dienos maišelį įdėti po siurprizą).
Paklaustos apie ateinančių kelerių metų planus, geradarės tik šypsosi ir purto galvą: per daug sparčiai viskas kinta, kad planuotų 5 metams į priekį. Tačiau pripažįsta norinčios, kad knygeles – nesvarbu, popierines ar išmaniuosiuose įrenginiuose – vaikai ir toliau skaitytų. Ir dar pašnibžda: „Norime, kad mūsų „Geradariai“ gyvuotų ir teiktų geras, kokybiškas ir reikalingas paslaugas“. To ir palinkėkime!
Geradarių darbai gyvena čia:
https://www.facebook.com/raideliunamai/
https://www.facebook.com/Geradariai/
