Metų šeima 2018 Visaginą vadina geriausiu miestu vaikams auginti

Drus šeimos archyvo nuotr.

Visaginiečiai Airida ir Sergejus Drus, auginantys sūnų ir tris dukras, šiemet pelnė garbingą titulą – už tarpusavio darną, optimizmą, aktyvią profesinę ir visuomeninę veiklą buvo paskelbti Metų šeima 2018.

Daugiavaikių šeimų asociacija MES šį garbingą titulą, nemenką piniginį prizą ir gausybę rėmėjų dovanų pačioms gražiausioms Lietuvos šeimoms skiria jau penktus metus. Nors šiųmetę trispalvę šventę „Mes už šeimą!“ bandė nustelbti vaivorykštiniai homofobijos ir transfobijos apologetai, akibrokštas menkai sulaukė taip norėto publikos dėmesio. Ką sau galvojo Vilniaus miesto savivaldybė, išdavusi leidimą toje pačioje aikštėje vienu metu vykti dviem visiškai skirtingos vertybinės orientacijos renginiams, tebūnie jos atstovų sąžinės ir ateinančių rinkimų į savivaldybių tarybas reikalas.

Trispalvei šeimų miniai šurmuliuojant Lukiškių aikštėje, pagaliau ištraukiu iš žmonių būrio pagrindinę šventės dalyvę – Airidą, be kurios iniciatyvumo, drąsos dalyvauti, priimti sprendimus ir keisti visa į gera ne tik Visagine, bet ir Lietuvoje, Drus šeima kaži ar būtų pelniusi Metų šeimos 2018 vardą. Socialiniuose tinkluose balsavusieji jų šeimai skyrė antrąją vietą, tačiau vertintojai už aktyvų dalyvavimą miesto ir šalies visuomeniniame gyvenime kilstelėjo visaginiečius ant laureatų pakylos.

Trapi ugniaplaukė taupi žodžių – pasako tiek, kiek reikia ir ne daugiau, negu reikia. Tikriausiai taip ir turi būti, kai prigimimo esi žemaitė, tegu ir įleidusi šaknis visiškai kitame šalies pakraštyje. „Mūsų šeimai tuoj bus 13 metų. Sūnui dvylika, dukrai ką tik suėjo dešimt, kitai aštuoneri ir mažiausiajai – šešeri. Praėjus dvejiems metams po to, kai gimė mažiausioji, buvo tiesiog lengvas šokas, kaip čia praėjo lyginis metų skaičius, o šeimoje nėra naujo gimtadienio. Pagal vaikų gimimo datas lengva ir metus skaičiuoti: kai žinau, kada pirmas gimė, likusiųjų gimimo datas prisiminti nesunku“, – ramiai vardija Airida.

drus vaiku pasirodymas

Vyresnėlių sportinės gimnastikos pasirodymas šventėje „Mes už šeimą!“ Vilniuje (Daugiavaikių šeimų asociacijos MES nuotr.)

Paklausta apie vyrą, sako, kad Sergejus, palyginti su ja, labai ramus, tylus ir ne toks aktyvus visuomenėje. „Labai mylintis šeimą ir vaikus. Visur visus vežasi ir viską turime daryti kartu. Labai traukia tiek savus, tiek svetimus vaikus. Jam pačiam patinka technika, braižymas, robotechnika, kompiuterizacija: žiūrėk, vėl kokias stakles nusipirkęs, nešasi į kokią mokyklą pademonstruoti“, – šiltų žodžių negaili vyrui, kuris prie mūsų į pokalbį nesijungia ir mieliau švenčia su vaikais.

Daugvaikystės nėra ko bijoti

Airida atvira: kai kūrė šeimą, nei planavo, nei šnekėjo, kad norėtų daug vaikų. „Bet kai biolaukai sutampa, kartais ir šnekėti nebereikia“, – šypteli. Sako, jų atveju vaikų gimimas buvo tarsi savaime suprantamas – abu naują gyvybę priėmė visiškai natūraliai ir net nekėlė klausimų, kaip galėtų būti kitaip.

Iš tipinės dviejų vaikų šeimos, kurioje augo dviese su seserimi, kilęs Sergejus žmoną gavo iš daugiavaikių. Kartu su trim broliais augusi Airida linksmai lygina, kad pati augina atvirkštinį savo šeimos variantą: sūnų ir tris dukras. Pasiteirauta, kaip pavyko išlaikyti meilę gausiai šeimai, mat daugelis, augusių dideliame būryje, vėliau tokio šeimos modelio kratosi ir renkasi turėti vieną ar du vaikus, Airida trumpam susimąsto.

Dabar, kai suaugau ir mano pačios šeima yra daugiavaikė, pamačiau didelės suaugusios šeimos grožį. Kuomet mano pačios daugiavaikė šeima su savo antromis pusėmis ir vaikais sueina, kai tu pamatai tą ilgą stalą, kai prie jo susėda visa šeima, ko daugiau reikia!

„Tiesą pasakius, daugvaikystės nėra ko bijoti. Kai esi mažas, tau labai smagu, nes visą laiką esi kompanijoje ir priimi tą gausą kaip natūralų dalyką. Ateidamas su visa gausia šeima į bet kurią šventę ar svečius, iškart sukuri šurmulį, iškart atsineši šventę“, – panašu, kad tvarkytis su nenustygstančia ketveriuke Airidai sekasi puikiai.

To, ką turiu Visagine, neturėčiau niekur kitur

Į Visaginą Airidos ir Sergejaus šeima persikėlė gyventi gimus pirmam sūnui. Miestas Airidai iškart patiko, nors, kaip prisipažįsta, iki pažinties su vyru apie tokią vietą Lietuvoje net nebuvo girdėjusi. „Jeigu ir svarstyčiau galimybę iš čia išvažiuoti, tai nebent tik tada, kai užaugs vaikai. Idealesnės vietos Lietuvoje auginti vaikams aš praktiškai nesu girdėjusi ir mačiusi. Daugelis visaginiečių, išvykusių laimės ieškoti kitur, sukūrę šeimą vėl čia grįžta, nes palygino ir pamatė, kad Visagine gyventi šeimai labai patogu“, – beria gerus žodžius buvusiam branduolinės energetikos centrui Airida ir priduria visiškai nesigailinti, kad Klaipėdą su visa jūra teko išmainyti į ežerus priešingame šalies gale.

Taip pat skaitykite, klausykite ir žiūrėkite:
„Atviras pokalbis“: Motinos diena pagal daugiavaikes lietuves (2018-05-04)
Daugiavaikiai tėvai: tik buvimas šeimoje skatina ieškoti sugyvenimo sprendimų
Daugiavaikės mamos: tarp įvaizdžių ir realybės

Keturių vaikų mama prisipažįsta su nuostaba skaitanti, kaip kitose Lietuvos vietose gyvenančios šeimos skundžiasi, esą vaikus auginti – sunku ir sudėtinga. Visagine, pasak Airidos, tam yra viskas: infrastruktūra, pozityvus požiūris, nuolaidos, o finansine prasme šeimai su vaikais čia gyventi nesvietiškai paprasta ir lengva. „To, ką turiu Visagine, negalėčiau gauti nė viename Lietuvos mieste nei su dabartiniu, nei turbūt su dvigubai didesniu savo atlyginimu“, – apibendrina.

Paprašau konkrečiais skaičiais įvardyti, kokių tų gėrybių gauna Visagine gyvenantys daugiavaikiai. Pirmiausia, tris ir daugiau vaikų auginančiai šeimai taikomos 50 proc. nuolaidos visoms neformaliojo švietimo paslaugoms, darželio mokesčiams. Antra, jau dabar pakankamai daug vaikų iš eilinių, ne tik socialiai remtinų šeimų, ugdymo įstaigose gauna nemokamą maitinimą.

Kai žmogus gyvena komfortiškai ir jaučia ateitį, jis gali sau leisti galvoti apie vaikus. Kai augindamas pirmą, antrą vaiką nepajauti didelio skirtumo, natūralu, kad tau yra smagu turėti daugiau atžalų, matyti jas atsiskleidžiant vienoje ar kitoje sferoje. Tai drąsina ir teikia vilties.

Palyginti su kitais miestais, biudžetinių įstaigų procentinė dalis Visagine yra labai didelė. Taip iš dalies yra dėl to, kad labai išvystytas neformalus švietimas. Pavyzdžiui, 20 tūkst. miesto gyventojų tenka 5 darželiai – anot Airidos, tai nerealus komfortas.

Drus vaikai taip pat nesiskundžia veiklos trūkumu: lanko sportinę akrobatiką, muzikos ir sporto mokyklą, visi keturi mokosi baleto. „Galimybės lankyti papildomas mokyklas ir būrelius yra tokios, kad gali vaikus leisti visur, kam tik užtenka laiko, nes šios paslaugos nėra tokios brangios, kad reikėtų save apriboti“, – tvirtina Airida.

Abi skaičiuojame: pavyzdžiui, baleto pamokos vienam vaikui kainuoja 9 eurus per mėnesį, vaikams iš daugiavaikių šeimų dar suteikiama 50 proc. nuolaida. Taigi galima nesunkiai paskaičiuoti, kokia finansinė „našta“ tenka šeimai ir kokia nauda vaikui suteikiama visam gyvenimui, net jei baletą pakako noro lankyti metus ar dvejus.

Iš tiesų, kaip pastebi Airida, prie šeimos gerovės labai prisideda savivaldybė (nors, kaip vėliau pati pripažins, ištekliai padėti – ne visada pakankami). Dar prieš keletą metų, kol pati nedirbo Visagino miesto taryboje, galvodavo, kad reikia užeiti ir pasiklausti, kaip visaginiečiai sugeba taip padaryti ir kodėl kiti Lietuvos miestai to nepadaro. Dabar, pati dirbdama miesto taryboje, viską mato iš vidaus ir tvirtina, kad finansiniu požiūriu šeimoms palengvinti gyvenimą Visagine įmanoma todėl, kad čia veikia daug biudžetinių įstaigų ir jos iki galo įveiklintos.

„Ir labai daug yra žmonių, kurie visa tai kuria, stengiasi, daro. Miesto ūkis nėra nustekentas. Labai nuostabi ta vidinė kūrybinė bendruomenė“, – patvirtina seną taisyklę, kad gerovę pirmiausia sukuria žmonės, o tik paskui – pinigai.

Drus sunus

Vyriausiasis Airidos ir Sergejaus sūnus (Daugiavaikių šeimų asociacijos MES nuotr.).

Nuo verslo – prie valdžios

Pirmuosiuose Daugiavaikių šeimų asociacijos MES renginiuose Airidą sutikau kaip šeimos verslo atstovę – prekės ženklas „Kukutis“ siūlė dailių drabužėlių vaikams iš natūralių puoštų. Su liūdesiu išgirstu, kad šiai dienai šeimos verslas beveik uždarytas.

Pasak Airidos, koją pakišo laiko stoka, nes pradėjus dirbti vadovės darbą biudžetinėje įstaigoje, viskam nebepakanka laiko. O ir šiaip, sako, po šešerių metų verslavimo abu su vyru pasijuto kūrybiškai išsikvėpę.

„Iš vienos pusės, visada gaila palikti tai, ką sukūrei, nes verslas tampa svarbia gyvenimo dalimi – mano vaikai su juo užaugo. Iš kitos pusės, ateina laikas keistis, ieškoti ir save realizuoti. Jeigu per tuos šešerius metus mūsų verslas iš namų dydžio neišaugo, reiškia, gal jam nebuvo lemta, gal tiesiog ne ta kryptis. Tada natūraliai šią veiklą paleidi, nes galima ieškoti kokio kito užsiėmimo“, – nedramatina situacijos.

O kito užsiėmimo veikliai Airidai toli ieškoti neteko. Prieš gerus metus Seime vykusiame portalo VERSLI MAMA organizuotame verslių mamų susitikime su parlamentarais ji jau dalyvavo kaip Visagino miesto tarybos narė ir vienos biudžetinės rekreacinio pobūdžio įstaigos filialo vedėja.

„Prie valdžios atsidūriau visiškai atsitiktinai ir neplanuotai. Iniciatyvumas skatina ieškoti veiklos ir siekti kažką padaryti. Tada sutinki bendraminčių, idėjos rutuliojasi ir labai greitai virsta didele sniego gniūžte – štai taip, rinkimams pasibaigus, teko ateiti dirbti valdiško darbo“, – kaip visada nedaugžodžiauja. Į miesto tarybą nepartinė Airida buvo išrinkta pagal visuomeninio komiteto sąrašą.

Šiuo metu esu Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė, ir būtent čia dirbdama suvokiu, kiek mažai šiose srityse gali padaryti savivalda. Socialiniuose ir sveikatos apsaugos reikaluose yra labai daug nurodymų iš aukščiau, viskas griežtai reglamentuota, o tuo pačiu skiriamas itin kuklus biudžetas. Šeimos kreipiasi, o tu suvoki, kad iš savivaldos pusės beveik nieko negali padaryti, nors ministrą kaskart girdžiu sakant, kad tai – mūsų reikalas. Tada tokių kalbų negaliu ramiai klausyti.

Kitų metų pradžioje laukia nauji savivaldybių rinkimai. Juose Airida planuoja dalyvauti, nes kitaip neleidžia sąžinė: jeigu jau pradėjai, nebegali nusiplauti rankų ir dingti nepabaigus darbų. „Visiškai nieko nedaryti yra negerai“, – įsitikinusi 2018 metų šeimos mama.

Paprašyta įvardyti, ką pirmiausia keistų, pati tapusi ministre, Airida sako negalinti pasakyti vieno konkretaus dalyko – esą reikia keisti visą sistemą, požiūrį į šeimą apskritai. Štai neseniai išėjo ministro interviu, kuriame buvo kalbama apie ketinimus kurti dienos mokyklas kaip palengvinimą tėvams – bet tai neatperka tos realios pagalbos, kurios, Airidos manymu, šiai dienai reikalinga šeima.

„Norisi sveiko proto, kompleksinio požiūrio, realios pagalbos ne pinigais. Buvau labai didelė priešininkė vaiko pinigų, ir labai gaila, kad juos įvedė – ne todėl, kad tai yra per menka paskata šeimai, o todėl, kad nuėmė tėvams paskatą dirbti. Dabartinis nepilnos darbo dienos užmokesčio apmokestinimas tiesiog diskriminuoja tuos tėvus, kurie dirba pusę dienos, ypač neįgaliuosius. Pavyzdžiui, Visagine irgi yra neįgalių tėvų, kurie galėtų dirbti pusdienį, tačiau darbdaviui jų samdyti neapsimoka. Arba antai Vyriausybė planuoja įvesti tvarką, kad negalima palikti vieno vaiko iki 12 metų amžiaus. Kaip tėvas ar mama gali noriai dirbti, būti diskriminuojamas darbdavio, nes už jį reikia mokėti didesnius mokesčius, ir tuo pačiu padoriai išlaikyti savo šeimą? Negalima šitaip elgtis, tai yra tiesiog nelogiška ir diskriminuoja šeimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Pokalbį baigiame žemaitiška gaida iš Visagino: daugiau einam, daugiau kalbam ir daugiau kovojam, nes jeigu jau neišvykom, tai reikia pasidaryti taip, kad mūsų vaikams čia būtų gera gyventi. O visoms mus skaitančioms šeimoms Airidos ir Sergejaus Drus šeima linki būti savimi ir būti kartu. Nes šeima, pasak jų, turi būti kaip vienas kumštis – nesvarbu, jei kartais koks vienas pirštas į kitą pusę žiūri, jis vis tiek yra iš tos pačios rankos.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.