Nepatogi mūsų vyrų liga – nebetylėkime

„Ši liga – tai lyg kokia niekam nereikalinga našlaitė: ją mato, bet niekas neskuba padėti. Niekas nenori tos varpos tiesinti, nes gydymas, nors ir pasiekiama puikių rezultatų, dažnai yra netrumpas ir gana sudėtingas. Taip Peirono ligą (varpos kreivumą), kankinančią kas dešimtą vyrą, apibūdina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas urologas Narimantas Balčiūnas

Pasak N. Balčiūno, Peirono liga žinoma jau bene 200 metų, bet aiškios jos priežasties iki šiol niekas neįvardija. Liga pasireiškia po mikrotraumos, patiriamos pernelyg audringų ar rizikingų lytinių santykių metu. Jų metu, plyšus varpos antikūno dangalui, susidaro kraujosruva, kuri vėliau tampa randu.

Dažniausiai skausmas būna momentinis, greit nurimsta ir pasimiršta. Po traumos nepastebėję jokių akivaizdžių pasekmių, vyrai dažnai numoja ranka ir pamiršta nemalonius pojūčius.

Tuo tarpu ligos procesas būna jau prasidėjęs. Kraujosruvos vietoje formuojasi randas, dėl kurio sutrinka normali kraujo apytaka varpoje. Taip pamažu randas vis kietėja ir lemia pagrindinį ligos požymį – varpos kreivumą. Randui kietėjant, varpos kreivumas didėja, kelia vis daugiau problemų ir nemalonių pojūčių. Atsiranda skausmai lytinių santykių metu, randas lemia ir varpos sutrumpėjimą. Prisideda ir psichologinis diskomfortas. Peirono ligos kankinamas vyras pradeda vengti lytinių santykių, todėl atsiranda nesutarimų su partnere, pašlyja porų santykiai.

Lietuviai vyrai yra baisūs bailiai ir geriau kenčia dantis sukandę, nei imasi ryžtingai spręsti su varpa susijusias sveikatos problemas. Peirono liga sergančius vyrus pas urologą dažnai atveda kas nors iš artimųjų. Dažniausiai, aišku, moteris, nes ji vyrui kilusias psichologines problemas susieja su matomais pokyčiais: kreiva varpa, užčiuopiamu randu ir lytinių santykių metu atsirandančiu skausmu.

Urologas sako, kad lytinių santykių metu patirto varpos skausmo geriau neignoruoti, nes ateityje toks abejingumas gali nemažai kainuoti. Verčiau kuo greičiau kreiptis į urologą. Kol bus rasta pagalba, gydytojas rekomenduoja vartoti vitaminą E. Per parą jo reikėtų išgerti ne mažiau kaip 400 miligramų. Vitaminas E tokiu atveju yra kaip prevencijos priemonė, nes neleidžia formuotis randui ir padeda išvengti ryškių pakitimų.

Gydymas efektyvus ir neskausmingas

N. Balčiūnas sako, kad jo kaip urologo karjera prieš 38 metus prasidėjo būtent nuo operacijos, kai buvo šalinamas varpos randas. Kitokio Peirono ligos gydymo anuomet nebuvo. Per operaciją surandėjusi varpos vieta buvo pašalinta ir specialiais dygsniais įsiūtas protezas – tamprios venos dalis. Anot mediko, operacijos rezultatas buvo labai geras. Tačiau šiais laikais chirurginis Peirono ligos gydymas taikomas tik kraštutiniais atvejais, nes taip gydoma liga linkusi atsinaujinti.

Į rando vietą įsiūtas implantas nėra aprūpinamas krauju ir pažeista vieta per kelerius metus vėl surandėja, ligos atsinaujinimo po operacijos riziką paaiškino N. Balčiūnas, todėl jis rekomenduotų kitokius Peirono ligos gydymo būdus.

Šiais laikais Peirono liga gali būti gydoma medikamentais, tirpdančiais randą, arba litotriptorine smūgio bangų terapija. Gydytojo nuomone, pastaroji yra pats efektyviausias ir greičiausias gydymo būdas. Terapijos metu specialus prietaisas generuoja smūgio bangą, kuri, nukreipta į ligos pažeistą vietą, pamažu plonina randą. Taip tiesinama varpa.

Paprastai užteka 4–6 smūgio bangos terapijos seansų. Tai yra visiškai neskausmingas ir greitas gydymo būdas. Vieno terapijos seanso trukmė yra apie 10 minučių.

Galutinio gydymo rezultato tenka palaukti ilgiau. Jis išryškėja po 4–6 mėnesių. Nors gydymas tikrai netrumpas, pagerėjimas būna akivaizdus: ryškiai sumažėja varpos išlinkimo kampas, išnyksta skausmas lytinių santykių metu. Ypač pagerėja psichologinė paciento būklė. Jei liga linkusi atsinaujinti, pakanka pakartoti procedūrą, kuri iš esmės neturi jokio šalutinio poveikio.

Po procedūrų pacientams rekomenduojama vartoti vitaminą E ir vengti varpos traumų.

Nereikia laukti, kol varpos randas sukietės kaip kaulas

Peirono liga serga 10 proc. vyrų, iš jų daliai, maždaug 12–13 proc., būklė pagerėja savaime. Daliai surandėjimas pasiekia kritinę ribą ir toliau nesivysto, bet mažiausiai 50 proc. susirgusių Peirono liga būtinas gydymas.

Gydytojas urologas N. Balčiūnas atkreipė dėmesį, kad maždaug 30 proc. susirgusiųjų Peirono liga kankina ir kitos jungiamojo audinio ligos. Dažniausiai tai – delno kontraktūros sutrikimai, pasireiškiantys progresuojančia delno deformacija, kai dėl lenkiamųjų sausgyslių įtempimo tampa sunku ištiesti pirštus. Esant delno kontraktūrai, delne galima užčiuopti randą. Panašus surandėjimas gali būti randamas ir čiurnoje ar kitose kūno vietose.

Peirono liga suserga lytiškai aktyvūs vyrai. Jauniausi pacientai yra 18-mečiai. Anot mediko, labai svarbu laiku kreiptis į specialistą, kol po patirtos mikrotraumos neatsirado surandėjimas. Praktika rodo, kad kuo vyresnio amžiaus vyrai kreipiasi į urologus dėl Peirono ligos, tuo randas yra senesnis ir kietesnis. N. Balčiūnas sako turintis keletą pacientų, kurių varpos randai čiuopiant panašūs į kaulą. Tai reiškia, kad randėjimo procesas vyko labai ilgai. Anot mediko, tokio rando jau nepanaikinsi jokiomis terapijomis, tačiau bet kokiu atveju gydant galima panaikinti skausmą ir jį sukeliantį varpos kreivumą.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0