Parama suaugusiems vaikams – meškos paslauga ar būtinybė?

parama suaugusiems vaikams_versli mama

Kaip rodo užsienio šalyse atlikti tyrimai, tėvų parama suaugusiems vaikams būtina iki 25-30-ųjų gyvenimo metų – tik tada jauniems žmonėms pavyksta užsitikrinti stabilų pajamų šaltinį ir visiškai atsisakyti finansinės tėvų pagalbos.

parama suaugusiems vaikams_versli mama

Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Rimantas Vosylis.

Ilgalaikė finansinė jaunuolių priklausomybė nuo tėvų yra būdinga daugeliui ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių jaunuolių. Prieš keletą metų SEB Lietuvoje vykdyto tyrimo duomenimis, 85 proc. 18–19 metų jaunuolių Lietuvoje finansiškai rėmė tėvai.

Lietuvos jaunuolių finansinius įgūdžius tyrinėjančio MRU docento dr. Rimanto Vosylio teigimu, ilgiau trunkančią finansinę priklausomybę ir tėvų paramą galima sieti su tuo, kad dažniausiai mokyklą pabaigęs jaunuolis neskuba pradėti dirbti, bet pirmiausia siekia įgyti reikalingų profesinių žinių ir renkasi studijas aukštosiose mokyklose.

Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje pirmakursių, visai negaunančių finansinės tėvų paramos, yra tik apie 10 proc. Tarp studijuojančių 25-mečių šis skaičius yra didesnis.

Tačiau R. Vosylis atkreipia dėmesį, kad ir tarp dirbančių jaunuolių iki 25 metų net trys ketvirtadaliai gauna finansinę tėvų paramą, nors ši parama jiems turi mažesnę įtaką. „Tai galima paaiškinti tuo, kad net pradėjus darbinę karjerą ir pradėjus savarankiškai gyventi, atlyginimas nebūna tokio dydžio, jogjaunuolis galėtų iš karto atsisakyti paramos iš tėvų“, – rašoma docento išplatintame pranešime spaudai.

Parama suaugusiems vaikams turi ir privalumų, ir trūkumų

Pasak mokslininko, finansinė nepriklausomybė yra siejama ir su dažniau pasireiškiančia finansiškai atsakinga elgsena. Pavyzdžiui, labiau nuo tėvų finansiškai nepriklausomi pirmakursiai yra linkę labiau taupyti savo lėšas nei tie, kurių didesnė dalis pajamų ateina iš tėvų.

Ar remdami savo studijuojančius vaikus tėvai nedaro meškos paslaugos, t. y. ar tokia parama neskatina jaunuolių prisiimti mažiau atsakomybės už savo finansinę padėtį ir nenutolina jų nuo noro kuo greičiau tapti finansiškai nepriklausomais?

Finansiškai savarankiški jaunuoliai vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai atsakingiau elgiasi.

Mokslininko nuomone, tėvų finansinė parama studijuojantiems jaunuoliams gali turėti gana skirtingą efektą ir priklauso netgi nuo jaunuolio amžiaus. „Per ilgai trunkanti parama suaugusiems vaikams iš tiesų neskatina jaunuolių kuo anksčiau pasirūpinti savimi finansiškai. Tokie jaunuoliai kiek vėliau pradeda dirbti, mažiau gauna su šeimos rėmimu nesusijusių pajamų“, – sako R. Vosylis.

Docentas atkreipia dėmesį, kad 25–35 metų amžiaus jaunuolių finansinė priklausomybė yra susijusi  su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, dažniau išgyvenamais nerimo, streso, prislėgtumo jausmais, saviveiksmingumo pojūčio sumažėjimu, kiek žemesniu savęs vertinimu.

Ar remiate savo suaugusius vaikus?
  • Pridėk savo atsakymą

„Labiausiai tikėtina, kad daugelis jaunuolių šiame amžiaus tarpsnyje jau tikisi būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos, įsitvirtinę savo gyvenime. Ilgai trunkantis finansinės paramos iš tėvų poreikis juos verčia jaustis  nepilnaverčiais, mažiau sėkmingais nepaisant to, kad finansiniai sunkumai gali būti susiję ir su objektyvia ekonomine valstybės situacija“, – sako R. Vosylis.

Vis dėlto emocinei savijautai tėvų finansinė parama, ypač ankstyvesniame amžiuje, gali turėti ir teigiamą efektą – ji leidžia jaunam žmogui jaustis ramiau dėl savo finansinės padėties. Tada nereikia sukti galvos, ar pavyks pragyventi ir patenkinti savo būtiniausius poreikius, karštligiškai ieškoti papildomo darbo, derinti darbą su studijomis ir t. t.

„Visa tai didina šio amžiaus jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu, mažina nestabilumo, neužtikrintumo savo ateitimi pojūtį. Taigi finansinė parama ar galimybė ją gauti, netikėtai prisireikus, yra tarsi apsauginis tinklas, saugantis jaunuolį nuo finansinių stresorių. Jis sudaro galimybes jaunam žmogui daugiau siekti ir eksperimentuoti profesinėje srityje, atrasti sau tinkamus ir priimtinus būdus užsidirbti pinigų ir susirasti stabilų pragyvenimo šaltinį“, – sako R. Vosylis.

Požiūrį į finansus lemia ir auklėjimas

Žvelgdamas į naujausius jaunuolių finansinių gebėjimų tyrimus, mokslininkas pastebi, kad šeimos vaidmuo iš tiesų yra vienas svarbiausių. Jis lemia, kaip jaunam žmogui pavyks sėkmingai tvarkytis su savo finansais, kas skatins jį tapti finansiškai nepriklausomu.

2017 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos OECD duomenys rodo, kad lietuvių kartu su rusais, lenkais, albanais, kroatais ir čekais finansinis raštingumas yra vienas žemiausių.

Kita vertus, metais anksčiau pateikti OECD duomenys atskleidžia, kad pagal atsakingą finansinį elgesį, kuris apima biudžeto sudarymą, ilgalaikių finansinių tikslų nustatymą ir kitus finansinio raštingumo kriterijus, lietuvių rezultatai yra šiek tiek aukštesnį už Europos Sąjungos valstybių vidurkį.

„Iš tiesų tėvai savo atžalų finansinius gebėjimus formuoja nuo pat vaikystės, – sako R. Vosylis. – Dalį finansinių įgūdžių tėvai perduoda tiesiogiai mokydami ir aiškindami vaikams, kaip tvarkytis su pinigais, kaip planuoti ir stebėti savo išlaidas, taupyti. Ne mažiau svarbus ir netiesioginis mokymasis – tai, ko vaikai išmoksta stebėdami, kaip tėvai patys elgiasi su pinigais – ar geba planuoti išlaidas, suvaldyti skolas, ar sugeba užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir panašiai“.

Dėl to, pasak mokslininko, tėvams matant, kad jų atžalai sunkiai sekasi tvarkytis su finansais, reikėtų visų pirma pažvelgti ir į savo pačių įpročius ir elgseną.

R. Vosylio teigimu, dar svarbiau, kokie santykiai ir bendravimas vyrauja šeimoje. „Pavyzdžiui, jei šeimoje vaikai išmoksta kurti pasitikėjimu ir abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius, paremtus aiškiais etiniais principais, vėliau šiuos gebėjimus jie gali sėkmingai panaudoti spręsdami savo finansinius klausimus. Tokio bendravimo principų neperėmusiam jaunuoliui bus sunkiau megzti darbo ar verslo santykius, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, siekti finansinio stabilumo“, – sako R. Vosylis.

Iliustracijos autoriaus ir iš portalo VERSLI MAMA archyvų

________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Viešieji pirkimai: 17 taisyklių, kaip juose sėkmingai dalyvauti


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0