Universitetai per naktį nebaigiami

Vis siūlome jums, mamos, žiūrėti seminarus, skaityti knygas, mokytis, bendrauti, užsidirbti, žodžiu, auginant vaikus augti pačioms, bet ne viena turbūt susimąsčiusi klausia: „hmm, aš puikiai suprantu, reikia stiebtis, veikti, nestovėti vietoje, bet kaip surasti tam laiko, kaip suspėti, kada pasirūpinti asmeniniu tobulėjimu?

Ir mes nesistebime, labai natūralu, kad kyla toks klausimas. Juk vaiko priežiūros atostogos ne veltui taip vadinasi: tikrai, jus puikiai žinot, būna momentų, kai labai pavargsti. Tada sunku rasti motyvacijos stengtis, norisi pasakyti: „viskas, man gana – auginsiu vaiką ir tuo džiaugsiuosi“. Ir džiaugiesi. Deja, neilgai. Greitai patenki į būseną, vadinamą „ lyg viskas gerai, bet kažko trūksta“. Kodėl?

Nes kiekvienai mamai kaip saulės reikia savirealizacijos, būti įvertintai, ypač svarbu gauti atlygį. Ne ne, jis nebūtinai turi būti materialus: labai dažnai pakanka padėkos, pagyrimo ar tiesiog pabandyti kažką naują ir suprasti, kad taip – tu sugebi, tau pavyko! Visgi toks atlygis nemokamas gaminant valgyti, plaunant indus, iš naujo ir iš naujo tvarkant vaiko išnerštus daiktus. Ir turbūt neleisite sumeluoti: kaip gera, kai auginant vaikelį, studijuoji, uždirbti, kažką suorganizuoti, suburti, sportuoti, stebinti kulinariniais sugebėjimais ar kitaip realizuoti save.

Taigi savirealizacijos reikšmė, tikimės, suprasta, tačiau vis dar liko neatsakyta į klausimą, kaip rasti jai laiko, kaip neprarasti entuziazmo, kai startavus užbuksuoji (pavyzdžiui, bacilos užpuola mažuosius), kaip nenuslysti į patogumus?

Reikia suprasti, kad mes, mamos, negalime tikėtis greitų rezultatų, bet tai nereiškia, kad turime sustoti vietoje ir nieko nedaryti. Jei stovi vietoje, išties judi atgal. Mažas žingsnelis, vis tiek yra žingsnelis ir nors jis trumpuoju laikotarpiu nieko nereiškia, ilguoju – tikrai duoda akivaizdžių rezultatų.

Tarkim, jei skaitytum po dvidešimt puslapių kasdien (tam rasti laiko tikrai nesunku) per metus – oho – kiek būtum perskaičiusi! Jei sportuotum tik kartą per savaitę, per metus tikrai sustiprintum kūną, o ir jaustumeisi kur kas gyvybingesnė, maža to, išsiugdytum gerą įprotį.

Universitetai per naktį nebaigiami. Nesakome spėriais, sakome, po truputėlį. Kantriai ir atkakliai.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.