Vaikų maitinimas: bulvės nekenkia, pienas pervertintas, o pica gali būti sveika

Pjazz_verslimama5

Eglės Gendrėnaitės nuotr. iš JAZZBURGERIUKŲ GIMTADIENIO

Nuo šių mokslo metų pradžios įsigaliojo naujas vaikų maitinimo mokyklose ir darželiuose aprašas. Pakeitimų tikslas – pagerinti darželinukų ir moksleivių mitybą bei ugdyti sveikesnius vaikų mitybos įpročius. Kaip tai veikia iš tikrųjų, pasakoja mitybos poveikio sveikatai tyrėja ir šefė Aida Matulevičiūtė.

A. Matulevičiūtė įsitikinusi, jog bendra naujųjų taisyklių kryptis yra gera. Cukraus ir druskos kiekio mažinimas, siekis pasiūlyti vaikams įvairesnio maisto, didinti tausojančių patiekalų skaičių, kiek įmanoma mažinti gruzdinto bei riebaluose kepto maisto, gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą, įtraukti daugiau viso grūdo gaminių – visa tai labai svarbu siekiant visavertės ir kokybiškos vaikų mitybos. Vis tik, pasak specialistės, nustatyti tam tikrus kiekybinius kriterijus valgiaraščiams yra tik viena iš užduočių. Ne mažiau svarbu yra pasistengti, kad sveikatai palankesnis maistas būtų vaikams skanus ir estetiškai pateiktas.

„Reikia galvoti ne tik apie tai, kad vaikų gaunamas maistas būtų palankus sveikatai, bet ir apie patrauklų, estetišką jo pateikimą, žiūrėti, kas vaikams iš sveikesnių pasirinkimų patinka labiau, kas mažiau ir prie to derintis. Savo kūrybiškumą čia turėtų pasitelkti tiek mokyklų valgyklų virėjai, tiek produktų tiekėjai, tiek kulinarai. Manau, kad jeigu taisyklių bus laikomasi tik formaliai, nesistengiant paruošti vaikams patinkančio maisto, mokiniai gali paprasčiausiai nenorėti valgyti mokyklose ar darželiuose“, – sako A. Matulevičiūtė.

Teigiamai mitybos poveikio sveikatai tyrėja vertina ir naujųjų taisyklių nuostatą, jog ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir valgyti namuose paruoštą maistą. Pasak A. Matulevičiūtės, jei vaiko šeimoje sveikai mitybai yra skiriamas pakankamas dėmesys, tai priešpiečių dėžutės ruošimas namuose kartu su tėveliais mažajam gali būti labai naudingas.

Net ir geriausia maitinimo sistema mokyklose niekuomet nepakeis to, kokį suvokimą, mitybos įpročius vaikas įgyja namuose. Visuomet yra svarbu pasistengti, kad sveikesnis valgymas, maisto ruošimas vaikui taptų įpročiu, o kartu ir mokymosi procesu. Dėl to ruošiant vaiko užkandžius ar pietus nešimuisi į darželį ar mokyklą reikėtų į šį procesą įtraukti ir pačius mažuosius, papasakoti, kodėl jų užkandžių dėžutėje turi atsirasti vietos morkai ar obuoliui.

 Bulvės – nepelnytai nuvertinos, pienas – per daug sureikšmintas

Aida Matulevičiūtė_versli mama

Mitybos įtaką sveikatai tyrinėjanti šefė Aida Matulevičiūtė įsitikinusi, kad vaikų valgiaraštyje bulvės nepelnytai nuvertintos, o pienas – pervertintas.

Vertindama naująjį vaikų maitinimo mokyklose ir darželiuose aprašą, A. Matulevičiūtė išskiria ir keletą aspektų, kurie, jos manymu, nebūtinai nulemia sveikesnį vaikų maitinimąsi.

„Tenka pastebėti, kad diskusijų apie sveiką mitybą kontekste dažnai nuvertinamos bulvės. Ir naujosiose vaikų maitinimo nuostatose bulvė yra išimta iš rekomenduotinų produktų sąrašo, o šios daržovės kiekis numatomame vaikų mitybos racione sumažintas. Vis tik, mano manymu, bulvė yra naudinga daržovė, tik itin svarbu, kaip ji yra paruošiama. Vandenyje ar garuose virtas bulves valgyti tikrai galima, juolab kad vaikai jas tikrai mėgsta“, – sako A. Matulevičiūtė.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja nesutinka ir su tuo, kad vaikams per dieną būtina suvartoti ne mažiau 200 mililitrų pieno ar atitinkamą kiekį kalcio turinčių pieno produktų. Jos teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad kalcio kiekis organizme su pieno produktų vartojimu yra mažai tesusijęs – tai yra tik populiarus įsitikinimas.

Galiausiai, nemažai skeptiškų atsiliepimų sulaukusi naujųjų taisyklių nuostata, kad darželiuose ir mokyklose per dieną turi būti patiekiamas bent vienas patiekalas tik iš augalinės kilmės produktų A. Matulevičiūtei neatrodo neįgyvendinamas.

„Baiminamasi, kad mokyklų virėjams bus sudėtinga gaminti maistą nenaudojant jokių gyvūninės kilmės produktų. Vis dėlto tai tikrai nėra tokia jau sudėtinga užduotis – daržoves konvekcinėje krosnyje, makaronus su daržovėmis, salotas ir net desertus galima tikrai nesunkai paruošti be jokių gyvūninės kilmės produktų. Be to, taip gamini galima išmokti“, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.

Anot mitybos poveikio sveikatai tyrėjos, tėveliams, pedagogams, mokyklų valgyklų darbuotojams, maisto tiekėjams ir visai visuomenei suvienijus jėgas dėl bendro tikslo – pagerinti vaikų mitybą – nuosekliai dirbant tikrai galima pasiekti. Teigiami poslinkiai šioje srityje, anot A. Matulevičiūtės, matomi jau ir dabar.

Dar nė vienas nepasidarė mėsos torto

„Ištarus sveikas maistas, žmonėms iš karto kyla asociacija, kad tai yra kažkas perdėm dietiško, pavyzdžiui, brokoliai, morkos, ir dar būtinai neskanu. Toks požiūris yra įdiegtas ir kai kuriems vaikams“, – mitybos poveikį sveikatai tiriančios A. Matulevičiūtės nuomonei antrina Saida Zelenė, vadovaujanti restoranų tinklo PJAZZ Vilniaus regionui. Pjazz_verslimama26

Pasak du vaikus auginančios S. Zelenės, skanus maistas gali būti sveikas, o sveikas – skanus, viskas priklauso tik nuo produktų kokybės ir paruošimo meistrystės. Pavyzdžiui, picos kaip nesveiko maisto stereotipas pirmiausia asocijuojasi su Amerika, nutukusių žmonių šalimi, kur visi esą masiškai kemša greitmaistį ir užgeria jį kokakola. „Jeigu tokiu maistu maitinsimės visą dieną arba, kaip amerikiečiai, picą užkąsime keptomis bulvytėmis, užgersime dietine kola ir nejudėsime, o po valandos apsisukę vėl valgysime tą patį, svoris tikrai augs ir sveikata prastės. Bet gyvenančiam aktyvų gyvenimo būdą žmogui kartą per savaitę suvalgius picos, svoris tikrai nepadidės“, – pabrėžia pašnekovė.

Kaip dienraščiui „Kauno diena“ yra sakiusi dietologė Juratė Dobrovolskienė, visų mėgstamas užsiėmimas patraukti per dantį miltinius patiekalus iš esmės nėra teisingas ir pagrįstas. „Nei makaronai, nei picos nieko blogo nedaro, jei tik yra gaminami iš kokybiškų, nebalintų miltų, jei apsieinama be papildomų priedų, tokių kaip riebalai ar kiaušiniai. Tad didelės tragedijos pačiame principe nematau – kur kas svarbiau, kaip produktas ruošiamas, ar gardinamas beverčiais padažais, ar tik šlakeliu tyro alyvuogių aliejaus. Taip pat labai svarbu saikas“, – teigia žinoma savo srities specialistė.

Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į patį picos paruošimo būdą. Pavyzdžiui, parduotuvėje parduodamos šaldytos picos galiojimas gali siekti iki 2 metų. Niekas nežino, kiek kartų ji buvo atitirpusi ir užšalusi vėl. Palyginus jos skonį su šviežiai iškeptos picos, įspūdis greičiausiai skirsis kaip diena ir naktis, o pati pica turės didelę energinę ir labai mažą biologinę vertę. Tai reiškia, kad valgant tokią picą, gaunama daug energijos (kcal), bet labai mažai naudingų medžiagų (vitaminų, mineralų). „Puiku, jei tai bus namuose paruošta pica, kurios sudėtį galima reguliuoti pačiam: įdėti daugiau daržovių, sūrio. Bet jeigu tai pirktinis produktas, ypač užšaldytas, jame bus daug druskos bei sočiųjų (blogųjų) riebalų“, – kitame interviu atkreipia dėmesį dar viena gydytoja dietologė Žana Antonova.

Restoranų tinko PJAZZ Vilniaus regiono vadovė Saida Zelenė pastebi, vaikai, gamindami savąsias picas, ant jų vis dėlto deda daugiau daržovių arba ruošia picą tik su sūriu, nors ant stalo tradiciškai būna pridėta ir natūraliai keptos vištienos krūtinėlės ar kalakutienos, virto kumpio, grybų, alyvuogių ir pan. „Dar nesu girdėjusi ir mačiusi, kad kas būtų pasiruošęs sau mėsos tortą“, – apie jaunuosius picų kepėjus sako versli mama ir laikosi nuomonės, kad maisto produktų pasirinkimas didele dalimi priklauso nuo to, ką vaikas mato šeimoje.

„Mano nuomone, sveika yra tai, kas daroma su meile ir sveiku protu. Pica, kurios pagrindą sudaro tik miltai ir vanduo, orkaitės garuose iškepusios šviežios daržovės su liesa mėsa bei rinktiniu sūriu, negali būti nesveika. Juo labiau kad šviežioms picoms kepti nenaudojami jokie konservantai ar skonio stiprikliai, kurie iš tikrųjų dirgina skonio receptorius ir žadina apetitą“, – ramiai dėsto ilgus metus maitinimo versle dirbanti mama S. Zelenė, kurios įsitikinimu, picų kepimas – puiki proga vaizdžiai pamatyti visą patiekalo gaminimo procesą ir tuo pačiu susiformuoti adekvatų suvokimą, kas yra sveikas maistas.

Taip pat skaitykite:
Vaikų gimtadieniai rudenį kvepia mažųjų kepta pica
Priešpiečių dėžutė: ką į ją deda žinomos mamos?
Vaikų maitinimo aprašas, arba Ko nedėti į vaikų priešpiečių dėžutę

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>