Kūrybiškumas – gebėjimas, būtinas sėkmingam ateities žmogui, įsitikinę ekspertai. Ir jį galima išlavinti. „Svarbu suprasti, kad kūrybiškumą galime kontroliuoti – lavinti, mokytis, sudaryti jam palankias sąlygas ar pašalinti trukdžius. Reikia tik atrasti jums tinkančius būdus“, – teigia kultūros tyrėja, humanitarinių mokslų daktarė Rūta Latinytė. Ji ir kiti kūrybiškumo ekspertai bei kūrėjai išskiria 5 patarimus, kurie padės ugdyti kūrybiškumą.
1. Pažvelkite į kūrybiškumą plačiau
Pasak dr. R. Latinytės, kūrybiškumas yra itin kompleksinis gebėjimas, kurį tyrinėjant ir lavinant reikia pasitelkti daugybę disciplinų – psichologiją, neuromokslus, menų studijas, inžinerijos pagrindus, vadybos teoriją ir dar daugiau.
„Norint nepasimesti, pirmiausia reikėtų pradėti nuo klausimo: kas man yra kūrybiškumas? Pabandykite jį aptikti savo veikloje ir kasdienybėje, pagalvokite, kas padeda būtent jūsų kūrybiškumui, o kas – trukdo. Tik nuoširdžiai atsakę į šiuos klausimus, galėsite sėkmingai pasinerti į kūrybiškumo gebėjimo ugdymą“, – praėjusią savaitę įvykusiose Kultūros ministerijos organizuotose kūrybiškumo dirbtuvėse „Atskleisk kūrybinę galią“ pirmuosius patarimus pateikė dr. R. Latinytė.
2. Įsitraukite į naujas patirtis
Pasikalbėjus su savimi, galima pereiti prie konkrečių kūrybiškumo lavinimo būdų. Pasak dr. R Latinytės, nebūtina ieškoti įmantrių metodų ar įsigyti specialių priemonių, kartais tereikia apsižvalgyti aplink.
„Vienas paprasčiausių, bet dažniausiai nepelnytai nuvertinamų kūrybiškumo ugdymo metodų – aplinkos pakeitimas. Tyrimai rodo, kad kūrybiškumą sužadinti gali paprasčiausias buvimas prie jūros ar kitų banguojančių vandens telkinių. Bangų muša ir ošimo garsas teigiamai veikia mūsų kūrybiškumą, todėl kartais ieškant įkvėpimo pakanka nuvažiuoti prie jūros“, – sakė dr. R. Latinytė.
Taip pat ekspertė išskyrė, jog pristigus kūrybinių idėjų, padėti gali knygų skaitymas – taip plečiame savo pasaulėžiūrą, atrandame naujus galimus saviraiškos būdus. Anot dr. R. Latinytės, skaitymas yra naudingas ne tik užsiimantiesiems kūrybiniu rašymu, bet ir piešiantiems, muzikuojantiems ar tiesiog norintiems išlaisvinti savo kūrybiškumą žmonėms.
„Žinių lavinimas – vienas iš kūrybiškumo ugdymo būdų. Žinias reikėtų suvokti kaip molį, iš kurio lipdome savo kūrybines idėjas. Todėl formulė paprasta – kuo daugiau jų turime, tuo kūrybiškesnės idėjos gimsta mūsų galvose”, – teigė ekspertė.
3. Atsigręžkite į savo emocijas
Dainų autorė ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė, kalbėdama apie kūrybiškumą ir jo lavinimą pabrėžia, kad norint pasauliui padovanoti kūrybą, reikia išmokti būti pačiam su savimi.
„Dainas kuriu kaip vaistą ar vitaminą. Žiūriu, ko man arba visuomenei šiuo metu reikia. Kadangi vaikystėje buvau mokoma niekada nesiskųsti, kantriai ir uoliai dirbti, man labai trūko paprasčiausio liudijimo, jog „taip, tau tikrai sunku“. Todėl nusprendžiau rašyti dainas ne apie nepavykusią meilę, o apie tai, ką norėčiau pati pasakyti sau. Tokiu būdu kūrybiškumo išreiškimas per muziką ir pati kūryba man yra tam tikras terapinis užsiėmimas, kuriame atpažįstu ir įdarbinu savo emocijas“, – pasakojo G. Vilkickytė.
Atlikėja atskleidė, kad taip gimė pirmosios jos dainos – „Neviršyk greičio“, „Širdelė“. Vienos iš šių dainų tekste galima išgirsti tiesioginį kreipimaisi į save ir savo emocijas: „Ei, nieks neskaičiuoja tavo klaidų. Ei, man dėl tavęs neramu.“
4. Duokite kūrybiškumui laiko
Anot „Triple O Consulting“ verslo konsultantės, lektorės ir inovatorės Indrės Kontrimienės, kartais kūrybiškų minčių, įkvėpimo reikia paprasčiausiai gebėti išlaukti.
„Kūrybiškumą galima sulyginti su medžiu. Vasarą jis žaliuoja, rudenį nusidažo gražiomis spalvomis, žiemą lieka be lapų, o pavasarį ir vėl pražysta. Lygiai taip pat reikėtų įsivaizduoti ir mūsų kūrybiškumą – kartais jis pražysta pačiomis gražiausiomis spalvomis, kartais – užmiega žiemos miegu. Ir tai yra normalu. Taip ir turi būti. Tam, kad mūsų kūrybiškumas galėtų pražysti, turime skirti laiko ir žiedų krovimui – poilsiui, gilinimuisi į save“, – teigė I. Kontrimienė.
Pasak ekspertės, kartais kūrybiškumą mums atneša mūzos, bet kartais kelionė į kūrybinius sprendimus pareikalauja daugiau pastangų.
„Kelias į kūrybiškumą nėra toks paprastas. Tam, kad žmogus galėtų kurti, pavyzdžiui, pasiūlyti originalias idėjas ar problemų sprendimo būdus, jam būtina sugrįžti į save. Tam reikia laiko. Reikia pailsėti, pasisemti naujų patirčių, bendrauti su kitais žmonėmis – visos gyvenimiškos patirtys prisideda prie mūsų kūrybiškumo ugdymo, nes taip plečiame akiratį, įgyjame vis daugiau žiūros kampų tam pačiam objektui“, – pastebėjo I. Kontrimienė.
5. Pasitelkite dirbtinį intelektą
Ekspertai taip pat ragina kūrybinių idėjų ieškoti naudojantis naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu (DI).
„DI atsiradimas – vienas iš evoliucinių žingsnių, kurį žmonija jau seniai siekė žengti. Šios technologijos atveriamos galimybės ir vystymosi tempai labai įspūdingi – ją galime panaudoti tekstų, grafikos dizaino elementų, vaizdo įrašų kūrimui bei daugeliui kitų kūrybinių sferų“, – įžvalgomis dalijosi meno vadovas ir „TEN SPARKS“ kūrybinių dirbtuvių su DI vedėjas Justinas Vinevičius.
Anot jo, DI artimiausioje ateityje taps vienu iš pagrindinių darbo įrankių kūrėjams.
„Tokie dabartiniai įrankiai kaip „MidJourney“, „DreamStudio“, „Dall-e2“ ir dar daugybė kitų yra nepaprastai puikus įrankis išlaisvinti vaizduotę. Dizaineriams čia įžvelgiu tik galimybes. Įrankiai keičiasi, profesionalai – adaptuojasi“, – teigė J. Vinevičius.
Daugiau informacijos apie kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių bei jo vystymą rasite ČIA.
Daugiau patarimų, kaip ugdyti kūrybiškumą rasite ČIA.