Mes, mamos, augindamos vaikus, dažniausiai būnam namie, kur miela ir jauku, kur jaučiamės saugios, o mūsų rūpesčiai ilgainiui tampa tokie kasdieniški, nesudėtingi ir mums įprasti (pavyzdžiui, ką pagaminti valgyti). Reikia pripažinti – mes gyvename komforto zonoje.
Ir tas gyvenimas visai kitoks negu universitete, kai nežinai, ar kvies tave atsakinėti, ar laukia netikėtas žinių patikrinimas. Ir dar labiau kitoks, negu darbe, kai kasdien sulaukiame vis kitokio „tipažo“ kliento, naujos iš pradžių atrodančios neįveikiamos užduoties, kai svyruoja viršininko nuotaika, kai užgriūna begalė neatidėliotinų ir svarbių darbų, o darbo valandos dienoje tik aštuonios – tu niekada nežinai, kokį iššūkį šiandien tau reikės įveikti ir tam turi būti pasiruošęs. Čia mes dažnai išeiname iš komforto zonos, čia ne visada taip gera ir ramu.
Bet nepulkime džiaugtis ir sakyti: „vienas nulis mūsų, mamų, naudai“.
Nes mes tobulėjame būtent tuo metu, kai išdrįstame pradėti ką nors naują ir metame sau iššūkį nevengdami sunkumų. Neveltui sakoma, kad išaugtus marškinėlius, reikia pakeisti naujais (kalbama apie per ilgą darbą toje pačioje įmonėje).Tokia mūsų, žmonių, prigimtis: nors ir norime jaustis saugiai kartu mums reikia nuotykių ir permainų, o gyvybingiausi jaučiamės tada, kai įžengiame į naujas žemes, atiduodame visas jėgas ir patiriame sėkmę. Laiveliui uoste saugiausia, bet juk ne tam jis buvo pastatytas. Patikėkite, už komforto zonos ribų slypi nuostabūs dalykai. Kad nebūtų taip, kaip vienai mamai, kuri keturis metus praleido namie ir augino vaikus: „aš bijojau žmonių“.
Praktiniai patarimai, kaip pradėti žengti mažuosius žingsnelius iš savo konforto zonos:
– kiekvieną kartą kai pagalvosite: “kaip aš čia skambinsiu“, sustabdykite save ir dabar, nieko nelaukę imkite ir paskambinkite, o kai pagalvosite „kaip aš čia eisiu“, imkite ir nueikite“ ir pan.;
– pakalbinkite parke, gatvėje, kieme kitą mamytę, kaimyną, susipažinkite;
– taip pat galite tapti šeimos šventės vakaro vedėja – taip lavinsite viešojo kalbėjimo įgūdžius;
– o gal ką nors suorganizuokite, pavyzdžiui, šventę, bendraminčių susitikimą (gal tai taps gražia tradicija ar išaugs į kažką daugiau?);
– keliaukite: geriausiai ten, kur dar nesate buvę, o tam, kad ką nors sužinotumėte, būtumėte priversti prabilti „apdulkėjusia“ užsienio kalba;
– užsirašykite į kursus to, ką seniai norėjote išmokti.
Taigi nusikelkite už jums įprastos aplinkos ribų, išeikite iš savo komforto zonos: kiekvieną įveiktą kliūtį pakeiskite sudėtingesne užduotimi. Aukite!
