Sukčiavimo problema šiandien itin opi: atsiranda vis daugiau įmantrių pinigų išviliojimo apgaule būdų, o taip pat dažniau tenka girdėti į sukčių žabangas įkliuvusių žmonių istorijas. Šiaulių banko užsakytos apklausos rezultatai parodė, kad net 26 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, beveik lygiai tiek pat procentų apklaustųjų teigė, kad iš jų artimųjų ar giminaičių taip pat yra bandę išvilioti pinigų.
Bendrovės „Norstat“ apklausa parodė, kad net 9 iš 10 Lietuvos gyventojų mano, kad susidūrus su sukčiais, jie atpažintų, kad tai yra sukčiavimas. Tiesa, dauguma gyventojų žino tik pačius paprasčiausius ir labiausiai tiesioginius sukčiavimo būdus. Vieni labiausiai žinomų būdų yra – skambučiais (19 proc.), telefonu (18 proc.), SMS žinutėmis (15proc.).
„Absoliuti gyventojų dalis sako galintys atpažinti sukčiavimo atvejus, tačiau toks aukštas pasitikėjimo savimi lygis gali būti net pavojingas. Matome, kad net kas ketvirtas gyventojas jau turėjo nemalonių patirčių su sukčiais. Beje, daug apklaustų žmonių įvardijo tik pačius paprasčiausius sukčiavimo atvejus, tačiau sukčiai vis labiau tobulėja ir siekia pinigus išvilioti vis originalesniais būdais“, – tyrimą komentavo Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas.
Apklausos duomenimis, dažniausiai sukčiavimą atpažino Klaipėdos (58 proc.) ir Vilniaus (53 proc.) gyventojai, gaunantys didesnes pajamas. Didžioji dalis respondentų (85 proc.), kuriuos bandyta apgauti, nurodė, kad sukčiai bandė išvilioti pinigus telefonu. Dar 19 proc. respondentų teigė, kad sukčiavimą nusikaltėliai bandė įvykdyti elektroniniu paštu, dar mažiau respondentų – 16 proc. – pažymėjo, kad sukčiauti bandyta socialiniuose tinkluose.
A.Kamarauskas įspėja, kad sukčiai taiko ir daugiau apgaulės būdų, pavyzdžiui, imituoja problemas, susijusias su sąskaitomis ar neteisėtais prisijungimais. Apie šį pinigų išviliojimo būdą apklausoje atskleidė žiną vos 3 proc. apklaustųjų. Dar mažiau, vos 2 proc., žino, kad sukčiai gali bandyti kviesti dalyvauti loterijoje ir tokiu būdu bandyti išvilioti pinigus.
„Mūsų apklausos duomenimis, 13 proc. gyventojų neatpažįsta sudėtingesnių sukčiavimų būdų ir mano, kad tam tikrais atvejais bankais gali prašyti mokėjimo kortelės PIN kodo arba internetinės bankininkystės prisijungimų. Norėtume atkreipti dėmesį, kad jokie banko darbuotojai paskambinę neturi teisės sužinoti jūsų prisijungimų duomenų, tad raginame išlikti budriems ir nepakliūti į sukčių pinkles“, – sako Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius.
Kaip nenukentėti nuo sukčių?
Finansų ekspertas pirmiausia siūlo saugoti savo asmens duomenis. Sukčiai dažnai apsimeta banko darbuotojais ir prašo asmens duomenų, todėl jokiam kitam asmeniui neatskleiskite savo prisijungimo prie interneto banko, PIN kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Rekomenduojama neskubėti vesti slaptažodžių išsamiai nesusipažinus su turimos priemonės ekrane matoma informacija.
Be to, patariama nespausti el. paštu ar SMS žinutėmis gautų nuorodų, neįvesti interneto banko ar kortelės duomenų. Bankas niekuomet nesiunčia nuorodų ir neprašo prisijungimo duomenų. Jungiantis prie interneto banko per SMART-ID, reikia sutikrinti operacijos atlikimo metu matomus kodus operacijos atlikimo lange ir SMART-ID žinutėje.
Niekada nepervedinėkite pinigų nepažįstamiems žmonėms, o jei turite įtarimų pasitarkite su artimaisiais. Kilus net ir mažiausiai abejonei, neskubėkite ir nutraukite veiksmus. „Visada reikia būti atsargiems ir kritiškiems. Pagalvokite, kodėl paskambinęs nepažįstamas žmogus ragina jus priimti sprendimą čia ir dabar? Kodėl banko darbuotoju prisistatęs asmuo prašo jūsų asmens duomenų? Visada įtariai vertinkite informaciją apie didelius laimėjimus loterijose, ar galimybes investuoti ir neprisiimant jokios rizikos uždirbti daug pinigų“, – patarė A. Kamarauskas.
Iškilus klausimams dėl banko siunčiamos informacijos, specialistas rekomenduoja susisiekti su banko darbuotojais oficialiais ir banko tinklalapyje skelbiamais kontaktais, o įtarus, jog sukčiai bando jus įvilioti į pinkles – kuo greičiau pranešti apie tai policijai.
