Į portalo VERSLI MAMA užduotą klausimą, ar Lietuvos moterys pakankamai išnaudoja savo teisę balsuoti, rinkti ir būti renkamos, beveik pusė respondenčių atsako „labiau ne, negu taip“, o kone penktadalis kategoriškai tvirtina „ne“. Kas nutiko, kad prieš 100 metų nelengvai pasiekta balsavimo teisė moterims šitokiai daugybei šiandien svetima?
Priminsiu: balsavimo teisė naujai susikūrusios Lietuvos Respublikos moterims buvo suteikta 1918 m. lapkričio 2 d. – taigi, šiemet švenčiame jos 100-metį. Ta proga vyksta įvairių renginių, ir portalas VERSLI MAMA, kaip vaikus auginančių moterų verslumą skatinanti iniciatyva, nelieka jų nuošalyje – iš čia gimė ir toji mintis surengti provokuojančią apklausą.
Dar priminsiu, kad pačiuose pirmuose rinkimuose į jaunutės Lietuvos Respublikos Seimą moterys gavo 8 vietas iš 150-ies, kas sudarė 5,3 proc. visų išrinktų Seimo narių. Į šios, 2016–2020 m. kadencijos Seimą išrinkta 111 vyrų ir 30 moterų. Lyginant su 2012 m., moterų skaičius Seime sumažėjo: tada išrinktos buvo 33 moterys. Guodžia nebent tai, kad moterys sudaro net 70 proc. visų valstybės tarnautojų ir 40 proc. visų valstybės įstaigų vadovų.
Politologai kalba, kad politikoje moterų daugėja labai iš lėto: esą pačios moterys nėra ypač linkusios į ją eiti, o rinkėjai nelinkę labai balsuoti už moteris kandidates. Tai neva lemia lyčių vaidmenų stereotipai, kurie mūsų visuomenėje vis dar įsišakniję, priimami iš inercijos, perduodami iš kartos į kartą.
Realistiškoji mano pusė panašaus apklausos apie moterų požiūrį į balsavimo teisę rezultato ir tikėjosi. Optimistinė vylėsi, kad skaičiai dėliosis priešingai: į klausimą Ar, Jūsų manymu, moterys pakankamai išnaudoja savo teisę balsuoti, rinkti ir būti renkamoms? teigiamai atsakys ne 7 proc., kaip yra dabar, o visi 70!
Gal išties teisus buvo tūlas ponas Jankauskas, prieš nepilnus 100 metų laiške Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos centriniam komitetui dėl balsavimo teisės suteikimo moterims įstatymo neslėpęs pasipiktinimo: „Kas tokį pirmiausia sumanė įvesti? Dabar su tom bobom daugiausia yra bėdos. Joms Lietuvos gyvenimas visai nerūpi. Jos balsuoja ir kunigėlio klauso“.
O to meto teisingumo ministras Stasys Šilingas ponui Jankauskui antrino: „Ar mūsų moterys yra tiek subrendusios, kad galėtų imtis tokios didelės atsakomybės ir atsispirti svetimoms įtakoms, kurios šiais laikais savo gudriais metodais gali palenkti ir tvirtai nusistačiusias asmenybes, nekalbant jau apie moteris“.
Šiandien lyg ir nenormalu būtų suabejoti moterų sugebėjimais mokytis, siekti karjeros ir sporto aukštumų, daryti verslą ar tiesiog balsuoti, atskiriant juoda nuo balto. Bet vis dėlto į kitą apklausos klausimą Ar kada nors galvojote (galvojate) kelti savo kandidatūrą politiniuose rinkimuose? griežtai „ne“ atsako 45 proc. Atsakymą „niekada“ renkasi 7 proc. ir tik 17 proc. sako „taip“.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad šie rezultatai – tik preliminarūs. Pati apklausa vyksta viso labo kelias dienas. Ir nors pasisakiusiųjų – jau kelios dešimtys, galutiniai apklausos rezultatai, kuriuos skelbsime lapkričio pabaigoje, gali gerokai skirtis. Prie galutinės apklausos baigties galite prisidėti ir jūs, atsakydamos į 18 klausimų, kuriuos rasite spustelėjusios toliau pateikiamą nuorodą. Užtruksite iki 10 min. savo brangaus laiko, bet leisite žvilgtelėti ten, kur niekas per pastarąjį šimtmetį nė nedrįso žiūrėti – į tai, ką apie savo balso teisę iš tikrųjų galvoja moterys.
Portalo VERSLI MAMA apklausa „Rytoj – paskutinė moterų teisės balsuoti diena. Kas pasikeis?”
Visi atsakymai liks anoniminiai. Apklausos išvados bus pristatytos lapkričio 30 d. 14-16 val. LR Seime vyksiančioje atviroje diskusijoje „Rytoj – paskutinė moterų teisės balsuoti diena. Kas pasikeis?“. Diskusija yra FRIDA festivalio, šiemet skiriamo moterų balsavimo teisės 100-mečiui Lietuvoje paminėti, programos dalis.
Atviroje diskusijoje Seime esate mielai kviečiamos dalyvauti. Viskas, ką tereikia padaryti – tai užpildyti žemiau pateikiamą registracijos formą.
Tai kaip ten su ta balsavimo teise po 100 metų, mielosios: reikia, o gal nebūtina?
