Depresija po gimdymo: motinystė gali tapti našta kiekvienam

Depresija po gimdymo_versli mama pagr

„Depresija po gimdymo suserga apie 10–15 proc. visų pagimdžiusiųjų. Dar apie 20–30 proc. moterų nesikreipia pagalbos, nors nuolat jaučiasi blogai ir gyvena kančioje“, – pristatydama socialinę iniciatyvą Mama mums rūpi, teigė Depresijos gydymo centro psichologė Jurgita Stasiukynienė.  

Spalio 10-ąją, minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, pasinaudota proga prabilti pirmiausia į tas moteris, kurios tyliai kenčia, bijodamos sugriauti visuomenės aktyviai puoselėjamą įvaizdį, neva motinystė turi būti išskirtinai pozityvi patirtis.

Psichologe_Jugita-Stasiukyniene versli mama

Pasak psichologės Jurgitos Stasiukynienės, iš tikrųjų daliai moterų motinystė gali tapti sunkiai pakeliama našta. Tačiau svarbu žinoti, kad tokiu atveju yra daugybė būdų sau padėti.

Tas pat pasakytina ir apie vyrus, kurie emocinės savijautos po vaiko gimimo klausimu apskritai palikti užribyje. Nepaisant to, turėdami pakankamai žinių, jie galėtų sumažinti savo gyvenimo draugių ligos riziką arba tapti pirmaisiais pagalbininkais, kurie ligą atpažintų ir kreiptųsi pagalbos į specialistus.

„Jau nekalbant apie tai, kad tapę tėčiais vyrai patys gali susirgti ir išgyventi tuos pačius jausmus bei simptomus, su kuriais susiduria moterys“, – tvirtina Depresijos gydymo centro psichologas Antanas Mockus. Specialisto teigimu, Lietuvoje, deja, kol kas šia tema kalbama mažai. Niekaip neatsikratoma stipraus, nepalūžtančio vyro bei vaikais ir buitimi besirūpinančios moters stereotipų.

Susirgti gali bet kas

„Depresija po gimdymo susirgti gali bet kuri moteris, nepriklausomai nuo to, kaip atsakingai ji ruošėsi gimdymui, kelintas tai vaikas, ar jis buvo planuotas, laukiamas, ar, priešingai, netikėtas ir nelauktas“, – kalbėdama apie depresijos po gimdymo problematiką sakė psichologė J. Stasiukynienė.

Daug metų depresija sergančius žmones konsultuojanti psichologė paminėjo, kad depresiją po gimdymo sukelia ne viena konkreti priežastis, o daugybė tarpusavyje persipynusių biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Todėl juos visus suvaldyti ir visiškai užkirsti kelio depresijai nėra realu. „Tačiau laiku imantis prevencinių priemonių, rizika susirgti smarkiai mažėja“, – pabrėžia ji.


Taip pat skaitykite:Versli mama rekomenduoja
Ką reikėtų žinoti apie depresiją po gimdymo
Pradėjau galvoti, kad esu siaubinga mama (3 klausimai apie depresiją pagimdžius)
Išbandymai po gimdymo: persitvarko organų veikla, slenka plaukai, kankina nuovargis

Jaustis prislėgtai – ne gėda

Vardindamas galimus prevencinius veiksmus, psichologas A. Mockus pateikia įvairių pavyzdžių. Pirmiausia, anot jo, patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, polinkį į depresiją, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas.

Reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui: skirti daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokytis meditacijos, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikų. ne mažiau svarbu rūpinantis visaverte ir sveika mityba.

Psichologas Antanas Mockus_versli mama

Psichologo Antano Mockaus manymu, svarbu įveikti visuomenėje vis dar juntamą žinių stygių ir neigiamas nuostatas psichikos sutrikimų atžvilgiu, nes tai neretai užkerta kelią padėti sau ar artimajam.

Psichologas pridūrė, jog ypač svarbu gerai apgalvoti ir planuoti gyvenimą po vaiko gimimo: kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, darbais, kokias ištekliais bus remiamasi. Svarbu pamąstyti, ar yra pagelbėti galėsiančių artimųjų. O gal verta jungtis prie jaunų šeimų bendruomenių, kuriose galima pasidalinti rūpesčiais ir išgirsti, kaip kiti sprendžia tuos pačius sunkumus?

Galiausiai, pasak A. Mockaus, svarbu nebijoti kalbėtis apie savo sunkumus su artimaisiais, draugais – taigi, neužsidaryti. „Visi patiria ne tik džiugų, bet ir emociškai sudėtingų akimirkų, todėl jausti nerimą, depresišką nuotaiką neturėtų būti gėda“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Kas normalu po gimdymo

„Pasimetimas ir neužtikrintumas po gimdymo – tai visiškai normalūs jausmai jau vien todėl, kad įgūdžių dažniausia dar nėra arba jie nepakankami, o lūkesčiai sau labai aukšti“, – sako psichologė J. Stasiukynienė. Ji pabrėžia, kad tokiu atveju labai svarbu nespausti savęs, duoti sau laiko.

Psichologė motinoms pataria: gimus kūdikiui, ypač pačioje pradžioje, aiškiai apsibrėžkite pagrindines savo kaip mamos užduotis. Pagrindinė motinos užduotis, anot J. Stasiukynienės, yra atpažinti ir atsiliepti į kūdikio poreikius, bet ne perdėtai juos tenkinti. Taip pat motina turi pasirūpinti savimi, kad būtų pajėgi fiziškai ir emociškai pasirūpinti kūdikiu.

Kūdikio poreikių pagrindinė žinovė ir ekspertė yra jo mama. Visiškai nesvarbu, prieš kiek dienų ar mėnesių ji tapo mama. Už ją kūdikiui nėra kito artimesnio žmogaus. Labai svarbu neblaškyti mamos, primetant savo patirtį ir užverčiant patarimais. Geriausias būdas jai padėti greičiau pažinti savo kūdikį – leisti pačiai ieškoti, bandyti, atrasti palaikant ir paskatinant, laikantis pagarbaus atstumo.

Nereikėtų pernelyg išsigąsti ir vadinamosios motinystės melancholijos (angl. baby blues) – ją patiria nuo 60 iki 80 proc. visų gimdžiusių moterų. Skirtingai nei depresija, melancholija nėra liga. Ji gali prasidėti vos kelios dienos po gimdymo ir tęstis apie dvi savaites, tačiau praeina savaime.

Padidėjęs jautrumas, staigūs nuotaikos pokyčiai, verksmingumas, nerimas, liūdesys ir pasimetimo jausmas, apetito pokyčiai, miego sutrikimai nėra tokie pastovūs, kaip depresijos po gimdymo atveju. Dienos eigoje jie nesunkiai išblaškomi, gavus palaikymą iš artimųjų, atsitraukus nuo kūdikio, pailsėjus.

Kada reikia kreiptis pagalbos Depresija po gimdymo_versli mama2

Psichologės J. Stasiukynienės teigimu, dažnai pasitaiko, kad moterys ilgai ignoruoja savo sunkumus ir kantriai laukia palengvėjimo, guosdamosi, kad, ko gero, didelė dalis moterų motinystę patiria panašiai, tačiau sugeba kažkaip susitvarkyti. Vis dėlto kiek yra ženklų, rodančių, kad jau būtina kreiptis pagalbos.

Depresija po gimdymo dažniausiai pasireiškia per pirmas 4 savaites, tačiau gali atitykinti ir vėliau – per pirmuosius šešis mėnesius ar net pirmuosius metus. Svarbu suprasti, kad depresija po gimdymo yra liga. Ji nesibaigia savaime, tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, simptomai neišblaškomi trumpalaike malonia veikla ar gavus emocinį palaikymą. Būsena gali sunkėti, savijauta – prastėti, nuovargis nepraeina net gerai išsimiegojus. Tokiais atvejais derėtų kreiptis profesionalios pagalbos.

Depresijos gydymo centro psichologų teigimu, sunerimti reikėtų, jeigu dvi savaites ir ilgiau tęsiasi šie simptomai:
  • nesibaigiantis intensyvus liūdesys bei tuštumos jausmas;
  • interesų bei malonumo jausmo praradimas;
  • užsisklendimas savyje, vengimas bendrauti net su pačiais artimiausiais žmonėmis;
  • nuolat besitęsiantis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
  • nemiga arba padidėjęs mieguistumas;
  • energijos, motyvacijos stoka ir nesibaigiantis nuovargis;
  • verksmingumas;
  • kūno svorio bei apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs);
  • kaltės ir nevisavertiškumo jausmas;
  • dėmesio sutrikimai (sunkumas susikaupti);
  • sunkumai priimant sprendimus;
  • įkyrios, gąsdinančios mintys apie baimę sužeisti, pakenkti kūdikiui ar susižeisti pačiai,
  • nesidomėjimas, abejingumas kūdikio atžvilgiu;
  • mintys apie savižudybę.

Psichologas A. Mockus pastebi, kad savo suprastėjusią savijautą reikia mokytis suvokti kaip ženklą, įspėjamąjį signalą, mus informuojantį, jog kažką savo gyvenime turime keisti. Toks signalas visuomet turėtų paskatinti pažvelgti į save ir atsakyti, kokie svarbūs asmeniniai poreikiai lieka nepatenkinti.

Kai žmogus pats nenori ar negali to matyti, pagelbėti turėtų artimieji. Jie gali anksti pastebėti pirmuosius depresijos po gimdymo ženklus, atkreipti į tai moters dėmesį ir padėti surasti, kas suteiks pagalbos. Pasak specialisto, labai svarbus emocinis palaikymas, padrąsinimas, pagalba prižiūrint kūdikį ir tvarkantis buityje. Šie paprasti kasdieniški dalykai moteriai gali labai padėti, net jeigu ji pati problemos nepripažįsta ir nenori kreiptis į specialistus.

Ar patyrėte depresiją po gimdymo?
  • Pridėk savo atsakymą
Depresija po gimdymo serga ir vyrai

Vyrų depresija po gimdymo yra menkiau ištyrinėta, apie ją žinoma ir kalbama kur kas mažiau. Tačiau viena tikrai aišku – tėčiais tapę vyrai taip pat gali susirgti depresija po gimdymo.

Vyrų padėtį sunkina ne tik informacijos trūkumas, bet ir juos supanti aplinka, kuri neretai palaiko ir skatina stipraus ir kieto vyro stereotipus. Ypač dėl pastarosios priežasties vyrai slopina ir slepia savo jausmus, kartu manydami, jog taip apsaugo žmoną ir vaiką.

Po gimdymo didžioji dėmesio dalis tenka pagimdžiusiai moteriai ir kūdikiui, o vyrai dažnai lieka šešėlyje. Todėl dalis jų pasijunta nereikalingi ir niekaip neatranda savo vaidmens pagausėjusioje šeimoje. Tokiu atveju svarbu kreiptis pagalbos.

„Gerai, kad pastaruoju metu vyrai pamažu vis labiau skatinami įsitraukti į vaiko priežiūrą, imti vaiko priežiūros atostogas. Manau, kad žinios apie tai, jog ir vyrai pajėgūs auginti vaikus, gali smarkiai pagerinti bendrą situaciją. Tada ir vyrams tampa aiškiau, ką daryti gimus vaikui, ir moterims, ko jos gali tikėtis iš vyrų“, – džiaugiasi A. Mockus.

Kaip pasveikti?

Psichologas sako, kad pagalba artimajam – ar tai būtų sergantis vyras, ar moteris – gali susidėti iš tokių konkrečių žingsnių:

  1. Sužinoti – įgyti reikiamų žinių apie tai, kas yra depresija po gimdymo ir kaip ji gydoma;
  2. Būti šalia – siūlyti savo pagalbą, tapti komanda;
  3. Kalbėti apie tai, kas vyksta santykiuose, kaip juos išsaugoti ir stiprinti;
  4. Organizuoti – surasti pagalbą ir aktyviai dalyvauti gydymo procese;
  5. Pasirūpinti savimi – nepamiršti savo poreikių ir emocinės savijautos;
  6. Įveikti stigmą – suprasti psichikos sutrikimus, susipažinti su šiuolaikiškais gydymo būdais ir taip keisti savo bei aplinkos požiūrį.
Depreija po gimdymo_versli mama1

Pajutus pirmuosius nuotaikų svyravimus, svarbu apie tai atvirai pasikalbėti su artimaisiais.

Priklausomai nuo depresijos po gimdymo priežasčių, eigos ir sunkumo laipsnio taikomi skirtingi gydymo metodai: psichologinė ar psichoterapinė pagalba, medikamentinis gydymas ar šių dviejų derinys.

Be šių metodų, ypač lengvesnės depresijos po gimdymo atveju, ne mažiau svarbus ir paties žmogaus rūpinimasis savimi – vadinamoji savigalba. Yra daugybė būdų, kurių veiksmingumą sergantiesiems depresija patvirtina moksliniai tyrimai: kuo ilgiau būti natūralioje dienos šviesoje – bent pusvalandį kasdien; gerti kokybiškus žuvų taukus (rekomenduojama dozė 1000 mg EPA ir 500 mg DHA kasdien); daug judėti – trys pusvalandžio trukmės greiti pasivaikščiojimai per savaitę veikia kaip antidepresantai; išmiegoti rekomenduojama ne mažiau kaip 8 val. per parą; praktikuoti dėmesingo įsisąmoninimo meditacijas.

Kur kreiptis pagalbos

Visų šių būdu efektyvumas įrodytas moksliniais tyrimais ir jie prieinami visiems. Ir nors, anot psichologo A. Mockaus, gyvenantiems provincijoje neretai pagalbos prieinamumas yra menkesnis (tai vis dar opi Lietuvos problema), visada galima kreiptis į artimiausią psichikos sveikatos centrą, kur profesionali pagalba teikiama nemokamai.

Tinklalapyje tuesi.lt galima rasti pagalbos tiekėjų sąrašą bei kontaktus ir pasirinkti prieinamiausias psichologinių paslaugų formas: internetu, gyvai ar telefonu.

Daugiau informacijos galima ieškoti svetainėje depresijosgydymas.lt, o klausimyną, padedantį įvertinti, ar sergate depresija – svetainėje mamamumsrūpi.lt. Pastarosios iniciatyvos iniciatoriai ir partneriai yra Nida Vildžiūnaitė („Nėštumo kalendorius“), psichologė Jurgita Stasiukynienė (Depresijos gydymo centras, Vilnius) ir naujagimių fotografė Asta Petraitienė („Asta Foto“ kūrėja).

Straipsniui iliustruoti panaudotos TOO Photography ir Depresijos gydymo centro nuotraukos.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0