Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais (8 taisyklė)

Septintoji taisyklė sako, kad pinigai turi suktis apyvartoje, o aštuntoji byloja, kad geras verslo finansinis raštingumas suteikia drąsos nebijoti skolintis.

Kai trūksta pinigų, reikia skolintis. Reikia pasisemti drąsos ir paprašyti kredito. Dauguma verslininkų apie tai bijo net pagalvoti. Jiems iš karto prieš akis iškyla vaizdai, kaip dėl negrąžintų skolų išvaržomas jų turtas. Jie stengiasi apsidrausti, tenkinasi mažais užmojais – galima sakyti, po verslo vandenyną plaukioja mažais laiviūkščiu, kurio pavadinimas „Savi pinigai“, ir stengiasi laikytis kuo arčiau kranto, kad neužlietų bangos.

Tačiau laikui bėgant paaiškėja, kad pakrantės vandenyse esama uolų ir kad kur kas saugiau plaukioti ten, kur po jūsų laiveliu yra gelmė.

Verslo be rizikos nebūna. Jei tokio ieškote, verčiau eikite pardavinėti gatvėse žibučių. Yra toks posakis: „Bijai vilko – neik į mišką“. Jį galima perfrazuoti taip: „Bijai rizikos – nebūk verslininkas“.

Daugybės sėkmės lydimų verslininkų patirtis liudija, kad geriausiai apsimoka apdairi rizika. Verslininkas turi būti azartiškas. Rizika – tai jo gyvenimo stilius. Jeigu jūs pasiskolinate ir paskui susergate nemiga, jums geriau pasiieškoti kokio nors ramaus darbelio, už kurį gautumėte fiksuotą algelę.

Vis dėlto jei neabejojate, kad jūsų pašaukimas – tikrai verslas, ir jums tikrai trūksta pinigų, nedelsdami eikite į banką, kredito uniją, investicijų ir verslo garantijų agentūrą ar savo verslo partnerį ir jų pasiskolinkite. Skolinkitės tiek, kiek galite įdėti į verslą. Didysis verslo klasikas Endrew Carnegie mėgo sakyti: „Neturi pinigų – ne bėda. Jų turi bankas“. Tai buvo jo devizas. Tokio elgesio privalumus jums gali paliudyti bemaž kiekvienas sėkmingai dirbantis verslininkas.

Kartą vienas senas verslininkas man pasigyrė, kad jis niekada nesiskolina. Tai esą yra jo verslo principas. Tada paklausiau jo dviejų dalykų: kiek metų jis jau verslininkas ir kiek jo verslas duoda pelno. Tas man atsakė nuosavą gamyklėlę turįs jau beveik trisdešimt metų, o dėl pelno galįs pasiguosti, kad jis, deja, nedidelis, mat įrengimai seni, darbininkams reikia mokėti, ir visa kita.

Štai taip! Kalti, pasirodo, seni įrengimai ir darbininkai, kuriems reikia mokėti algas. Sakyčiau, kad tikrasis jo verslo principas skamba taip: „Kuo mažiau pelno!“ Antraip jis nueitų į banką ir pasiskolintų naujiems įrengimams. Nauji įrengimai dirba našiau, juos aptarnauja mažiau darbininkų – tokiu būdu išnyktų abu veiksniai, kuriuos jis nurodė kaip menko pelno priežastis.

Jei manote, kad verslo plėtrai reikia pinigų, įvertinkite savo galimybes juos panaudoti kuo mažesne rizika ir pirmyn į kredito įstaigą. Paskolos – tokių įstaigų egzistencijos pamatas. Jos suinteresuotos jums suteikti paskolą – tiksliau, joms gyvybiškai svarbu už ją gauti palūkanas. Taigi joms taip pat svarbu, kad jūs nebankrutuotumėte.

Jeigu kredito įstaiga atsisako skolinti, tai tikras ženklas, kad jūsų verslas neperspektyvus. Matyt, kažkuriame savo veiklos etape nesilaikėte kurios nors iš pirmiau paminėtų taisyklių.

Devintoji taisyklė: skolinkitės verslui, o ne duonai. Apie tai skaitykite po savaitės.

Šiuos finansinio raštingumo patarimus rengiame remdamiesi garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje. Nepaisant to, esame tikri, kad pono H. N. Cassono įžvalgos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.

Taip pat skaitykite:

 Individuali veikla trečiaisiais vaiko auginimo metais (advokato komentaras)

Individuali veikla: jei gimdysi kitąmet, mokesčius mokėk avansu (SODROS komentaras)

Dėl verslo liudijimo motinystės ar vaiko priežiūros išmokos nemažėja (SODROS komentaras)