Ieškau darbo: 7 patarimai, kaip pasiryžti keisti ir keistis

ieškau darbo_versli mama

Ieškau darbo – dažna nevilties frazė, išsprūstanti tada, kai verslas buksuoja. Deja, statistika rodo, kad naujo darbo paieškos vidutiniškai trunka apie pusmetį. O net 4 iš 10 gyventojų, netekę pagrindinių pajamų, nesiskolindami išgyventų vos mėnesį.

Naujausi Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad naujo darbo paieška gali užtrukti. Blogiausias scenarijus, kuomet darbo ieškoma vienerius metus ir ilgiau, ištinka netoli trečdalio (28 proc.) visų darbo ieškančiųjų. 17 proc. žmonių darbą pavyksta rasti per 6-11 mėnesių, o 19 proc. darbo ieško 3-5 mėnesius. Žmonės, kuriems darbo paieška trunka neilgai (1-2 mėn.) sudaro 17 proc., o greičiau nei per mėnesį darbą randa vos kas dešimtas darbo ieškantis gyventojas.

„Statistika rodo, kad nereikia pervertinti savo galimybių ir yra labai svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris leistų išgyventi ir darbo paieškos laikotarpiu padengti bent jau būtinąsias išlaidas. Viena yra taupyti atostogoms, tačiau visai kas kita yra sukaupti reikiamą sumą nežinomo ilgio laikotarpiui, kai santaupos bus vienintelis pragyvenimo šaltinis, o jų reikės ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, gal net įsipareigojimams bankui ar vaikų ugdymui. Deja, apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų su turimomis santaupomis išgyventų vos mėnesį, todėl būtų priversti skolintis“, – sako „Credit24” Klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.

Lietuvos banko pernai atlikta apklausa atskleidžia, kad praradus pajamas 26 proc. Lietuvos namų ūkių galėtų pragyventi iki 3 mėnesių. Taip pat 26 proc. iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei 1 mėnesį, o 12 proc. – vos savaitę.

Jei prarastų darbą, daugiau kaip 6 mėnesius išgyventi nesiskolinę galėtų tik 17 proc. namų ūkių Lietuvoje – tai nesudaro net penktadalio mūsų gyventojų, kai tiek laiko susirasti naują darbą trunka netoli pusei jo ieškančių, teigiama išplatintame pranešime spaudai.

Todėl, pasak D. Stoškuienės, pirmas patarimas būtų nepriimti skubių sprendimų. Nemeskite verslo, kol negausite bent kelių patikimų atsiliepimų į savo skelbimą „Ieškau darbo“, arba atvirkščiai – nemeskite samdomo darbo ir nepradėkite nuosavo verslo, jei nežinote realių savo galimybių rasti naują pajamų šaltinį, ypač jei šeima turi vaikų ar didesnių finansinių įsipareigojimų.

Vienos taupymo formulės nėra, bet sutaupyti gali visi

Žmonės savo biudžetą valdo skirtingai, atsižvelgdami į savo kasdienius poreikius: vieni, vos gavę atlyginimą, iškart atsideda tam tikrą procentą pinigų nenumatytoms gyvenimo situacijoms, kiti taupymui skiria mėnesio gale likusių pinigų likutį.

Kai kurie gyvena šia diena ir pinigų finansiškai saugiai ateičiai neskiria visai. Nors taupymas yra individualus sprendimas ir viena formulė neveiks visiems žmonėms, tačiau D. Stoškuvienė teigia, kad, protingai skirstant biudžetą, taupymui skirtą sumą visuomet galima rasti. Būtinosios maisto, būsto, transporto išlaidos aišku yra neišvengiamos, bet net ir jas įmanoma šiek tiek apkarpyti.

Daugiau gaminkite namie ir pasidomėkite, kaip nešvaistyti maisto. Automobilį išmainę į viešąjį transportą, sutaupysite ne tik degalams skirtą sumą, tačiau ir kitų išlaidų, tokių, kaip automobilio priežiūra ar draudimas. O dalyvaudami portalo VERSLI MAMA sveikatinomojo fizinio aktyvumo veiklose, sutaupysite sporto klubo abonemento išlaidas.

D. Stoškuvienė pabrėžia, kad nebūtina atsisakyti pramogų ar džiuginančių naujų pirkinių, tačiau norint atsidėti ateičiai ir spontaniškiems karjeros pokyčiams, negalima visai neplanuoti biudžeto ir gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo.

„Uždirbant vidutinį atlyginimą ir kas mėnesį atsidedant tik 10 proc. nuo atlyginimo, per dvejus metus sukaupsite apie 2000 EUR. Jeigu jūsų būtinosios išlaidos sudaro apie 60-70 proc. atlyginimo, praradus darbą sutaupyta suma garantuos, kad jau tris mėnesius galėsite gyventi nesiskolindami. Atitinkamai taupydami būsite ramūs ir pasiruošę spontaniškiems karjeros pokyčiams“, – pataria D. Stoškuvienė.

Ar jums kyla minčių keisti veiklos pobūdį?
  • Pridėk savo atsakymą
Keisti skatina savirealizacija ir geresnė alga

Nors skaičiuojama, kad jaunoji karta darbą keičia kone kas dvejus metus, vis dėlto tokie pokyčiai, ypač jei keičiamas ne tik darbas, bet ir profesija, gali kelti iššūkių.

Žydrūnės Vitaitės, moterų mentorystės programos „Women Go Tech“ bendraįkūrėjos, pastebėjimais, daugėja žmonių, kurie ryžtasi keisti karjeros kryptį. „Gyvename tokiais laikais, kai žmonės darbe ieško kiek daugiau nei materialinio atlyginimo. Jeigu kiti poreikiai – savirealizacija, prasmė veikloje – yra nepatenkinami, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau žmonės pradės galvoti apie kitas profesines kryptis. Žinoma, finansinis aspektas vis dar lieka svarbus, todėl persikvalifikuoti motyvuoja ir galimybė ateityje daugiau uždirbti“, – sako ji.

Per keletą veiklos metų „Women Go Tech“ bendraįkūrėjai teko kalbėtis su daugiau nei 1000 į programą norinčių patekti moterų, kurios pasiryžusios ateitį sieti su technologijomis.

„Pastebėjome, kad daug jų siekia senų savo svajonių, kurių neįgyvendino dėl visuomenės stereotipų. Kita kategorija dalyvių – veržlios, naujus dalykus norinčios išbandyti moterys, kurios mielai keičia specialybę į perspektyvesnę ar įdomesnę. Vienu ar kitu atveju, darbo kaita rodo didelį naujų žinių, įgūdžių bei saviraiškos troškimą, siekiant išlikti konkurencingam ir perspektyviam“, – priežastis apibendrina ekspertė.

Didžiausios baimės – neracionalios

Kliūtys, su kuriomis susiduria žmonės, svarstantys apie darbo, profesijos keitimą, yra įvairios. Dažnai jaučiamas pasipriešinimas pokyčiams, nes tai susiję su nežinoma situacija ir neapibrėžtumu, baime, kad gali nepasisekti.

Ž. Vitaitė teigia pastebinti, kad labai dažnai žmonės nesiryžta keistis ir dėl informacijos trūkumo – nėra žinoma, kokių specifinių įgūdžių reikės, kaip atrodo norimas darbas, kiek užtruks įsitvirtinti.

Kartais vienas pokalbis su toje srityje dirbančiu žmogumi padeda susidaryti aiškesnį vaizdą ir patvirtinti arba atmesti kai kurias karjeros kryptis, susiformavusias nuostatas apie darbo pobūdį ar įmonę. Žmogus, turėdamas jam reikalingą informaciją, gali priimti kokybiškesnį sprendimą.

„Women Go Tech“ bendraįkūrėjos teigimu, žmones labiausiai baugina ne realios baimės – tokios, kaip baimė prarasti pajamų šaltinį ar įsipareigojimai bankui, nes joms randamos išeitys. „Neracionalios baimės tuo ir sudėtingos, kad sunku jas logiškai pagrįsti, o dėl to sunku rasti sprendimą. Nepasitikėjimas savimi ir baimė žengti į nežinomybę trukdo labiausiai ir turi didelės įtakos mūsų sprendimams“, – argumentuoja Ž. Vitaitė.

Pradėjusiems karjeros pokyčius Renata Šumskaitė, FinTech ir verslo konsultantė bei „Women Go Tech“ mentorė, pataria būti drąsiems ir proaktyviai siekti keliamų tikslų. Tai reiškia, kad kilus neaiškumams naujame darbe reikia klausti.

„Klausimai yra didžiulė jėga profesiniame kelyje, svarbiausia  – teisingai juos suformuluoti ir įsiminti atsakymus. Gerbkite jums skiriamą kolegų laiką ir pastangas, padėkokite už pagalbą. O suklydę tai pripažinkite, ištaisykite ir tų klaidų nekartokite“, – pataria ekspertė.

7 patarimai, kaip pradėti žengti pokyčių keliu

Karjeros pokyčių ekspertė R. Šumskaitė pataria, kaip išeiti iš komforto zonos ir ryžtis skelbimui „Ieškau darbo“.

  1. Įsivardykite, dėl ko keičiate darbą: kokius jūsų poreikius, be finansų, turi patenkinti būsimas darbas, ir kodėl jums tai svarbu.
  2. Įsivardykite baimes. Tai jūsų gyvenimo stabdžiai, siekiant tikslų. Pavyzdžiui, „man nepasiseks“, „aš neturiu loginio mąstymo“, „bijau, nes to niekada nedariau“.
  3. Keiskite netinkamus įsitikinimus į teigiamus, vedančius rezultato link. Pavyzdžiui, „aš sugebėsiu, darysiu geriausiai, kaip galiu“, „leidžiu sau išbandyti ir įvertinti savo gebėjimus“, „aš priimu tai, kad galiu klysti“.
  4. Papildykite būsimo darbo bei darbo vietos viziją: ką aš darau, kaip jaučiuosi, kokia kompanija, jos kultūra ir kolegos mane supa, kokia mano ateitis darbe, mano galimas indėlis į kompanijos kuriamą vertę.
  5. Pradėkite ieškoti darbo: paskleiskite žinią tarp pažįstamų ir soc. tinkluose, informuokite atrankų agentūras, kurios specializuojasi pageidaujamoje srityje. „LinkedIn“ profilyje aiškiai įvardykite, ko ieškote.
  6. Išsikelkite tikslus ir sudėliokite chronologinį veiksmų planą, kaip jų sieksite. Jei neįsivardysite aiškios krypties, bus labai sunku pasiekti tikslą. Tikslai gali būti ne tik baigtiniai, kai norite kažką įsigyti ar baigti mokslus, bet ir tęstiniai – kaip norite jaustis ar kokių santykių su aplinka ar savimi siekiate.
  7. Pasitelkite mentorius, kolegas ir visas reikalingas priemones, kurios padės kryptingai eiti pasirinktu keliu.

________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Kaip nepasitenkinimas darboviete lemia vyresnių žmonių sergamumą


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0