Kaip taupyti: svarbu turėti tikslą ir veiksmų planą

kaip taupyti_Gintarė Leckė_versli mama

Gintarė Leckė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto doktorantė, ieškantiems būdų, kaip taupyti, pataria pirmiausia išsikelti tikslą, o tada imtis konkrečių veiksmų jam pasiekti.

„Žodis taupyti daugeliui tikriausiai dar kelia asociacijas su posakiu reikės susiveržti diržus. Tai savęs ribojimo jausmus keliantis procesas. Tačiau išmokus, kaip tai daryti tinkamai, šis įsitikinimas turėtų dingti“, – jai antrina VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė.

Išplatintame pranešime spaudai VDU Finansų katedros mokslininkės dalinasi įžvalgomis, kokių taupymo veiksmų galima imtis ir kodėl svarbu apskritai pradėti taupyti ne tik juodai dienai, bet ir maloniems dalykams.

Taupymas be tikslo – taupymas be teigiamų rezultatų

„Taupyti tik tam, kad taupytume – sudėtinga“, – įsitikinusi Gintarė. Ji siūlo susidaryti veiksmų planą ne tik kam, bet ir kaip taupyti. Vienas iš būdų tikslui pasiekti – biudžeto susidarymas, stebėjimas, kur nuplaukia didžiausios išlaidos, ir bandymai jas apkarpyti. Tokiais atvejais galima pasinaudoti paprasčiausia programa „Excel“.

kaip taupyti_versli mama

VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė dr. Asta Kamandulienė.

„Klasikiniu požiūriu žmogus jaučiasi saugus, kai jo santaupos siekia šešių mėnesių atlyginimą“, – atkreipia dėmesį Asta. Pasak jos, kalbant apie ilgalaikius tikslus, verta susimąstyti apie investavimą į fondus, pensijos kaupimą, kaupiamąjį draudimą.

Jauniems žmonėms aktualesni trumpalaikiai planai, t. y. kai norima nusipirkti kokį nors daiktą, kelionę, automobilį ir pan. Tokiam taupymui reikėtų kiekvieną mėnesį atsidėti bent po 10 proc. įplaukų.

Naudojantis skolinimosi paslaugomis, reikėtų stengtis neviršyti savo galimybių ir prieš tai pasidomėti, kokios sąlygos laukia įsiskolinat bankui ar kitai įmonei. Vis dažniau pasigirsta, esą nuo gaunamų pajamų reikėtų atsidėti 20 proc. įplaukų. Gintarė tokį siūlymą vadina itin ambicingu, kuris pritaikytas didesnes pajamas gaunantiems žmonėms.

Kur reikėtų taupyti

Asta pabrėžia, kad naujausios technologijos siūlo vis daugiau taupymo alternatyvų. Komerciniai bankai siūlo ne vieną programėlę, kurios turi tikslingam taupymui reikalingas funkcijas. Vis daugiau žmonių naudojasi ir „Revolut“ paslauga, kai, kiekvieną kartą ką nors įsigijus „Revolut“ kortele, operacija automatiškai suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus ir skirtumas perkeliamas į „Vault“ saugyklą.

Dar vienas būdas – kelių sąskaitų turėjimas: einamoji ir taupymui skirta sąskaita. Idealiausia, jeigu nuo einamosios sąskaitos periodiškai yra pervedami pinigai į taupomąją sąskaitą. Tačiau taupyti banke šiai dienai nėra pats patraukliausias būdas dėl mažų palūkanų ir pinigų išgryninimo mokesčių. Tokiais atvejais vertėtų pasinaudoti skolinimo platformomis arba investavimo į akcijas galimybėmis.

Mokslininkės pažymi, kad skolinimo platformos leidžia fiziniams asmenims skolintis ir skolinti vieni kitiems tiesiogiai, nesinaudojant tradicinių finansinių įstaigų (bankų, kredito unijų) tarpininkavimu. Tokiu būdu savo pinigus galima įdarbinti, kad jie neštų pelną.

Jeigu žmogus išmintingai valdo savo finansus, gali naudotis ir investavimo į akcijas, obligacijas galimybėmis. „Pradedančiajam investuotojui akcijų rinkos gali pasirodyti gana rizikingos ir sudėtingos. Tačiau visuomet galima pradėti investuoti per finansų tarpininkus, kurie turi reikalingų įgūdžių ir žinių, gali patarti investicijų klausimais“, – teigia Gintarė.

Beje, įdomu, kad finansiniais klausimais jau geba konsultuoti ir robotai. „Robo“ patarėjas yra kompiuterinė programa, pagal kurią pasirenkami nebrangūs investiciniai fondai, atsižvelgiant į žmogaus toleranciją rizikai, amžių ir investicijų tikslus.

Iš ko pradėjote verslą?
  • Pridėk savo atsakymą
Kaip taupyti mažas pajamas

Pasak Gintarės, vienkartinį 15 eurų atsidėjimą sunku pavadinti taupymu. „Norint išmokti taupyti, svarbiausia imtis veiksmų. Aš siūlyčiau pradėti vesti išlaidų suvestines. Tam nebūtina rinkti visų čekių – galima atsiskaitinėti bankine kortele“, – sako ji ir priduria, kad daugelis dar nė nežino, kaip toli šiuo požiūriu yra pažengusi elektroninė bankininkystė. Jos platformose galima rasti įvairių funkcijų, padedančių taupyti. Bankai siūlo e. taupyklės paslaugas, gali rūšimis suskirstyti kelių mėnesių išlaidas, tad sekti savo finansus tampa daug paprasčiau.

Asta pastebi, kad visuomenė turi susiformavusį blogą įprotį – nesaikingą vartojimą. Žmonės turėtų ugdytis norą jaustis finansiškai saugiai, o ne turėti kuo daugiau ir ne visuomet reikalingų daiktų.

„Atsakingas vartojimas turėtų būti vienas iš sąmoningo žmogaus tikslų“, – pabrėžia VDU Finansų katedros lektorė ir sako, kad vartotojiškumą itin skatina socialiniai tinklai. Juose naudojama aktyvi rinkodara išpučia vartojimo burbulą, uždedantį vartotojams rožinius akinius.

„Galbūt keičiant mąstymą ir pasiekus vartojimo laisvę, savo pasirinkimuose tapsime mažiau veikiami išorinių manipuliacijų, o tai pagerins ir požiūrį į taupymą“, – viliasi Asta ir sveikina vis populiarėjantį tvarų bei ekologišką vartojimą.

Teksto autorė – Karolina Lenkauskaitė. Jono Petronio nuotraukos.

________________________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Kas yra tas faktoringas

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0