Komunikacija: nėra geresnio laiko komunikuoti nei… dabar?

komunikacija_Kristina Sušinskaitė_versli mama

Atostogų, ypač vasaros, metu net ir ryškiausi prekių ženklai kartais tiesiog prisnūsta, o atėjus rudeniui – su trenksmu grįžta į eterį. Vis dėlto komunikacija yra ta sritis, kurios tėkmei sezoniškumas negalioja. Arba neturėtų galioti. Juk naujienų srautai mus gali pasiekti praktiškai bet kurioje pasaulio vietoje, bet kuriuo metu ir bet kokiomis formomis, įsitikinusi komunikacijos žinovė Kristina Sušinskaitė.

Nepaisant to, susiformavusi komunikacijos spiralė, rodos, turi gana aiškiai nusistovėjusį valdymą. Panagrinėjus giliau, komunikacijos srautus galima surikiuoti kur kas efektyviau.

Net ir ne komunikacijos specialistas nesunkiai pastebi, kad komunikuojamos naujienos maždaug nuo kovo mėnesio įgavo kardinaliai naują pulsavimą. Ir toliau kasdien girdime viruso COVID-19 pirmosios, o dabar jau ir antrosios bangos atgarsius. Nors koronavirusas iš esmės pakeitė pasaulį, vis dėlto gyvename ne tik šia naujiena.

Net ir pandemijos akivaizdoje prekių ženklai, o tiksliau – už jų stovintys komunikacijos šturmanai turi nepamiršti apie kryptingos ir nuoseklios komunikacijos svarbą, kur drastiški svyravimai ir duobės negali būti priimtini.

Tai tampa ypatingai svarbu, jei prekių ženklų tikslas yra būti visuomenės minčių viršūnėje (angl. Top-of-mind awareness).

Milijonai naujienų

Žinoma, kartais nepaskęsti informacijos sraute yra be galo sunku. Žiniasklaidos tyrimų ir analizės įmonės „Mediaskopas“ duomenimis, per metus visoje Lietuvos žiniasklaidoje (spausdintoje bei internetinėje) vidutiniškai publikuojama daugiau kaip 1,5 mln. naujienų, tad tikėtis kad tokioje gausoje išliksi visuomet matomas – labai naivu.

Vis dėlto štai kelios tendencijos, kurias svarbu įsidėmėti ir vadovautis:

1. Kryptingas komunikacijos kanalų ir formų pasirinkimas

Iš šių metų statistinių „Mediaskopo“ duomenų matome, jog didžioji dalis – 73,5 proc. – informacijos publikuojama internetiniuose portaluose.

Toliau rikiuojasi regioniniai leidiniai (11,9 proc.), naujienų agentūros (8,2 proc.), nacionaliniai leidiniai (4,1 proc.) ir žurnalai (2,05 proc.).

Jeigu jūsų naujiena turi „galiojimo laiką“ ir turi būti iškomunikuota čia ir dabar, neabejotinai ji susidurs su didžiausia konkurencija internete. Dėl to ypatinga svarba tenka formai, kuria ją pateiksite, ir žinutės svoriui, mat, visų pirma, teks sudominti žurnalistą, jog galėtumėte tikėtis jos sklaidos, geresnių pozicijų ir, žinoma, skaitomumo.

2. Informacijos srauto „generatoriai“

Vargu, ar internetinių portalų dominavimas, skelbiant naujienas, vis dar stebina, tačiau pravartu atkreipti dėmesį į jų pasiskirstymą pagal populiarumą.

Žvelgiant į statistiką, aktyviausiai informacija publikuojama portaluose Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt.

Įdomu tai, kad šie didieji portalai yra pagrindiniai informacijos srauto „generatoriai“, o juose pasirodo vidutiniškai 16 proc. visos publikuojamos informacijos.

Atmetus pagrindinius portalus, daugiau nei pusė naujienų yra paskelbiama kituose informaciniuose bei specializuotuose teminiuose portaluose.

3. Komunikacijos pikai

Nors iš pirmo žvilgsnio informacijos srautas šių dienų pasaulyje visada išlieka vienodai intensyvus, tačiau komunikacija iš tiesų turi tam tikrus pikus.

„Mediaskopo“ duomenimis, daugiausiai informacijos žiniasklaidoje publikuojama antradieniais ir penktadieniais, o štai mažiausias srautas mus pasiekia savaitgaliais. Na, o trečiadieniais skelbiamos naujienos patiria didžiausią konkurenciją iš politinių įvykių pusės.

Beje, absoliutus šių metų informacijos gausos rekordas pasiektas prieš keletą mėnesių – kovo 17-ąją (antrą karantino dieną), kuomet medijose pasirodė 7025 nauji pranešimai. Žinoma, tą dieną net 53 proc. publikuotos informacijos buvo susijusi su Covid-19 tema. Sutikime, kad tokią „naujieną“ nukonkuruoti yra praktiškai neįmanoma, tačiau kartais – netgi visai nebūtina.

Geriau atsižvelgti į tendencingą kitų prekių ženklų komunikavimą ir įsisprausti tada, kai būsite tikrai pastebimi.

ĮDOMU

Stebima, jog mažmeninės prekybos tinklai daugiausia informacijos publikuoja ketvirtadieniais, o draudikų ir telekomunikacijų sektoriai suaktyvėja penktadieniais. Tad jei esate vienas jų, gerai apmąstykite, ar norite pasirodyti su bendru srautu, ar pristatyti savo naujieną tada, kai galite būti tikrai pastebėti.

Taigi, koks galiausiai peršasi atsakymas į klausimą, ar komunikacija gali vystytis pagal grafiką? Matome, jog bendros tendencijos egzistuoja, tačiau norint ne tik ištransliuoti naujieną, bet ir žinoti, jog ji pasiekė vartotoją, vien jų neužteks.

O atsakymas paprastas – komunikacijos nuoseklumas, kuriam užtikrinti (ypač dabartiniu laikotarpiu) yra be galo svarbus lankstumas ir gebėjimas žvelgti plačiau, giliau, kūrybiškiau.

Nuotrauka – pranešimo spaudai autorių

______________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Kaip atkurti nulaužtą paskyrą


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0