Moterų verslumas: kas mus stabdo?

versli mama_Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė

„Moterų verslumas orientuotas daugiau į kasdienių problemų sprendimą“, – įsitikinusi Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, portalo VERSLI MAMA vadovė. (Mona Avik | moona.lt nuotr.)

Tarptautinių tyrimų duomenys apie moterų verslumą gana iškalbingi. Europos Komisija (EK) skaičiuoja, kad moterys sudaro daugiau nei pusę (apie 52 proc.) visų Europos gyventojų, tačiau tik 34 proc. ES savarankiškai dirbančių asmenų ir 30 proc. pradedančių verslininkų.

Peršasi išvada, kad moterys ne iki galo išnaudoja savo verslumo potencialą arba joms tą daryti dėl tam tikrų priežasčių yra sudėtingiau, rašoma pranešime spaudai.

Nagrinėdama galimas priežastis ta pati EK įvardija, kad prieiga prie finansinių išteklių yra vienas esminių dalykų, kodėl moterims įgyvendinti idėjas yra problemiškiau. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Boston Consulting Group“ tyrimo duomenys liudija panašias tendencijas – anot jų, moterų startuoliai pritraukia perpus mažiau investicijų nei vyriški. Mūsų šalies verslios moterys ir finansų ekspertai daro prielaidą, kad tokioms tendencijoms pagrįsti priežasčių reikėtų ieškoti moterų (ne)prigimtinėse savybėse.

Ar sutinkate, kad moterys versle mažiau ambicingos nei vyrai?
Trūksta drąsių ambicijų?

„Turime pripažinti, kad dar neturime tradicijos žiūrėti į verslias moteris taip pat kaip į verslininkus vyrus. Nuo seno verslas buvo labiau vyriška prerogatyva, o į moterį žiūrima kaip į šeimos židinio puoselėtoją, pabrėžiama, koks svarbus motinos ir vaiko ryšys, tad apie karjeros ir šeimos derinimą nebuvo nė kalbų. Tik dabar po truputį tas požiūris keičiasi, – įsitikinusi žurnalistė, interneto portalo VERSLI MAMA savininkė, keturių vaikų mama Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė. – Kita vertus, tinkama infrastruktūra karjerai ir motinystei derinti vis dar kuriasi labai vangiai. Didesnės galimybės tik didmiesčiuose.“

S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė, kasdien susidurdama su jau verslą turinčiomis ar dar tik svajojančiomis jį įkurti moterimis, sako sutinkanti, kad prieiga prie finansinių išteklių moterims iš tiesų yra sudėtingesnė, bet čia ne lyties, o ambicijų klausimas.

Mūsų moterys per mažai ambicingos. Kai paprašome jų nupiešti savo būsimo verslo viziją, įvardyti norimas iš to uždirbti pajamas, žinote, kokius skaičius dažnai išgirstame? Pavyzdžiui, siekiama metinė verslo apyvarta – 8 tūkst. eurų. Viskas gerai, jei nori tik sau susikurti darbo vietą, bet jei kalbame apie verslą, kuris būtų orientuotas į plėtrą, darbuotojų samdymą, kitų rinkų ieškojimą ir įsitvirtinimą jose, technologijų tobulinamą, tuomet tokios ambicijos skamba silpnokai, tiesa?

Ji sako kartais juokaujanti – jeigu idėja negavo finansavimo, reikia netgi džiaugtis. „Vadinasi, kažkas toje idėjoje yra negerai. Bet, žinoma, svarbu, kad finansavimo specialistai pakonsultuotų, kas blogai, paskatintų tobulinti idėją. Kita vertus, verslui, ypač mažam ir pradedančiam, dabar pasiskolinti iš banko apskritai yra sudėtinga. Džiugu, kad atsiranda alternatyvių skolintojų, kurie labiau orientuoti į smulkųjį verslą“, – sako moteris.

verslumas_Paulius Jauga_versli mama

Faktoringo įmonės vadovas Paulius Jauga: „Tam, kad verslas būtų sėkmingas, lytis įtakos neturi“. (© Factris nuotr.)

Jai antrina ir faktoringo paslaugų bendrovės Factris LT1 vykdomasis direktorius Paulius Jauga, sakydamas, kad prieinamumą prie finansinių išteklių mūsų šalyje, visų pirma, lemia patirtis, verslo finansai, projekto struktūra bei finansinis planas, o ne verslo atstovo lytis.

„Deja, turiu pripažinti, kad moteris, vadovaujanti verslui Lietuvoje – pakankamai retas reiškinys. Bet įmonės, kurioms vadovauja moterys, iš mano patirties – sėkmingos įmonės. Nematau jokių skirtumų kaip verslo idėją, siekdami gauti finansavimą, pristato vyras ar moteris. Vadovo pareigybė reikalauja tokių savybių, kokių reikalauja rinka – komunikacinių, organizacinių, kompentencinių – tam, kad verslas būtų sėkmingas. Lytis čia įtakos neturi“, – įsitikinęs P. Jauga.

Investicijos mažesnės, bet grąža didesnė

„Boston Consulting Group“ duomenys atskleidė ir dar vieną kiek kitokią tendenciją. Kaip paaiškėjo, moterų įkurti verslai neša kur kas didesnę grąžą. Vienas į jų įkurtus startuolius investuotas doleris atneša 78 centų grąžą, o vyriškų startuolių grąža tesiekia 31 centą. Tai siejama su galimu didesniu moterų gebėjimu socializuotis, kurti ryšius ir atsakingiau rizikuoti.

S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė įžvelgia ir kitas galimas tokios tendencijos priežastis.

„Moterys yra labiau linkusios apčiuopti tas sritis, kurios yra „arti žmogaus“, t. y. orientuotos į aktualių kasdienių problemų sprendimą. Tokie verslai, natūralu, linkę ilgiau gyvuoti ir būti paklausūs. Pavyzdžiui, sėklų daiginimas šiltnamiuose, kurie naudoja žaliąją energiją, vaisių ir uogų derliaus pertekliaus perdirbimas į uogienes rankomis daugiavaikių šeimų, kurios paskui nuo pardavimų gauna savo dalį, diabetu sergantiems vaikams skirti specialūs drabužiai, maskuojantys insulino pompą ir leidžiantys patogiai susišvirkšti preparatą ne namų sąlygomis“, – vardija pavyzdžius moteris.

„Taip vaizdžiai pasakysiu: vyrai labiau fokusuojasi į grandiozinius dalykus – kaip paversti Marsą antrąja Žeme, o moterys – į kasdienių problemų sprendimą. Bet vėlgi Lietuvoje kalbant apie startuolių, kurie daugiausiai orientuoti į pažangius technologinius sprendimus kūrimą labiau pirmauja vyrai“, – apibendrina portalo VERSLI MAMA vadovė.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas portale Delfi.lt.

________________________________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:

Kamilės verslas YOOPIES kviečia savanoriauti

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0