Šešios ryto, nuo pat aušros dusinantis karštis. Už lango pamažu bunda miestas. Tylą perplėšia žadintuvas. Sužvėrėjusi duodu šitam besipurtančiam monstrui per mygtukinę makaulę, šis sudžeržgia iš skausmo ir paklusniai užtyla. Per ilgus tarnystės metus jau priprato prie neapykantos smūgių.
Puldinėdama ant išdidžiai priekyje tipenančio katino, kėblinu į vonią. Apsiprausiu šaltu vandeniu ir galutinai atsibundu. Spitrėjuosi į veidrodį, bet jame tuštuma. Nei džiaugsmo, nei energijos, nei jėgų, tik niekaip nepraeinantis nuovargis.
Alkanas baidyklė virtuvėje piktai kniaukia ir nervina. Priprato visada pusryčiauti pirmas. Kaičiu katilą košės trims vaikams, vyrui kepu omletą su kumpiu ir skrudinu stirtą skrebučių. Sau išsiverdu kavos – tik kavos, stiprios, gerklę deginančios kavos.
Vaikus tenka kelti su skandalais – beje, kaip visada. Į mokyklą jų visai netraukia. Viską reikia tikrinti kaip kokiam cerberiui: ar nusiprausė, ar išsivalė dantis, ar susidėjo knygas, ar pasiėmė, kuo persiauti.
Džiugina nebent tai, kad vyras atsikelia pats ir tikrinti, ar išsivalė dantis, nereikia. Bet per visus tuos bendro gyvenimo metus jis nė karto nepagamino pusryčių. O ir kam jam? Čia jo puikiosios žmonos pareiga. Vargšas nė nenujaučia, kad kartais iš įsiūčio jam prispjaunu į kavą.
Vadovauju 20 žmonių įmonei, taigi priklauso atrodyti pasitempus. Skersai rytinio vaikų niukinimo paskubomis susikombinuoju paradinę išvaizdą – bent tiek.
Maitinu, kaišioju į dėžutes išėdas, paskubom kišu į indaploves, paskutinį kartą patikrinu kuprines, drabužius ir su riksmais visą gaują vargais negalais išgrūdu į kiemą. Smigdama į trinkelių tarpus, smailiakulniais tekina lekiu į mašiną, vis kucindama vaikus – pradinukes dvi dukras ir darželinuką sūnų. Tie kliūna vieni už kitų ir visą laiką kaip šunys riejasi tarpusavyje.
Pagaliau! Visi susėdo ir net be atskiros komandos prisisegė. Mažasis neišsitenka šalia vidurinėlės ir eilinis apsispardymas baigiasi eiliniu purvinu sportbačio pado atspaudu ant šviesiai rožinio paltuko. „Durnius!“ – pasigirsta mirtinas rožinės pūkuotos staugsmas per visą saloną.
Mano kantrybė trūksta. Tvoju per stabdžius, mėšlungiškai įsitveriu abiem rankom vairo ir riaumoju sužeisto žvėries balsu: „Tylėėėt! Pasakiau, tylėėėėt! Ištaškysiu visus iš važiuojančios mašinos!“ Pajutę grasinimų realumą, vaikai staigiai užtyla ir nusisukę kiekvienas stebeilijasi pro savo pusės langą. Rožinė pūkuota tyliai šniurkščioja.
Gerklėje ima tvenktis aitrus kaltės jausmas: aš – siaubinga mama. Pabaisa. Geros mamos nestaugia ant vaikų, nepsichuoja dėl išpurvintų drabužių ir kasdien nesvajoja užmigdyti katino arba ištaškyti mašinos keleivių į pakelės medžius.
Išvežioju vaikus: mergaitės keliauja į mokyklą, mažasis – į darželį. Pati – paknopstom į darbą. Ten, kaip visada, visiškas py….., atsiprašau, jovalas. Autoriai vėluoja, kompiuteriai stringa, reklamos užsakovai vėluoja atsiskaityti, pavaldiniai inkščia ir skundžiasi, vieni per kitus ima tėvystės atostogas ir nedarbingumo lapelius. Prisidirbę, įsistato kiaulės akis ir vaidina vaikų darželį: čia ne aš, čia Jonukas (Petriukas, Marytė, Eglė žalčių karalienė).
UŽ VISAS TAS NESĄMONES KALTINU SAVE. Aš – bloga vadovė, nes nesugebu išspausti rezultatų iš šitos avinų bandos, atsiprašau, bendradarbių, nei elementaraus skaitymosi iš partnerių ar autorių. Aš PRIVALAU būti gudresnė, pragmatiškesnė, griežtesnė ir produktyvesnė. Privalau-privalau-privalau!
Užsidarau kabinete: „Kad jus visus kur šikant sutrauktų, kaip man viskas nusibodo! O dar tik pirmadienis. Ir kiek dar priešaky metų, ir metai iš metų – tas pats…“
Spausk čia ir susipažink su išsamia savaitgalio stovyklos NIEKADA NEVĖLU programa
Iš kur dygsta „aš privalau“ kojos
Buvau vyriausias vaikas šeimoje ir teko gana anksti suaugti – iš pradžių gimė viena sesuo, paskui antra. Mano gyvenimas suskilo į prieš ir paskui. Aš visada privalėjau:
- Gerai mokytis ir rodyti pavyzdį seserims,
- Nedraskyti suaugusiesiems akių, kalbėti tyliai ir nelįsti į akis su klausimais,
- Stoiškai kęsti mažių išsidirbinėjimus, net tada, kai jos perlenkdavo lazdą („jos juk mažesnės!“),
- Dosniai dalintis su jomis savo daiktais ir leisti landžioti po mano asmeninę erdvę,
- Ganyti seseris, jeigu mama užimta, o mama užimta visą laiką.
Suaugusiųjų dėmesio gaudavau tik už parneštus penketus, begalinį pakantumą seserims ir pasiaukojimą. Ir labai greitai sumojau, kad meilę būtina užsitarnauti, o kad užsitarnautum, turi būti visur ir visame geriausia.
Kiekvienoje mūsų yra šiek tiek „aš privalau“. Ir turbūt dažna ne iš nuogirdų žino, kaip išsunkia gyvenimas iš svetimų standartų susikurtuose rėmuose. Sako, kaskart, kai pajunti atitykinant iš vaikystės įsikaltą „aš privalau“ ir „reikia būti tobulai“, ant popieriaus lapo verta surašyti to, ką „privalai“, formulę. Ją sudaro šeši punktai:
- Kokia mano kaltė? — kuo būtent esu netobula;
- Kam ir ką privalau? — kas tie žmonės, mano „kreditoriai“, ir ką būtent jiems privalau;
- Kodėl jaučiuosi privalanti? — atsakant į šį klausimą, labai svarbu atpažinti savo nuostatas: iškrapštyti ir atpažinti giliai viduje tūnantį įsitikinimą, kylantį iš jausmo „aš privalau“;
- Kas nutiks, jeigu to nepadarysiu? — kuo gresia atsisakymas daryti tai, ką privalau;
- O ar aš privalau tai daryti? — atsakius į šį klausimą, papratai išryškėja ankstesniųjų punktų absurdiškumas;
- Ką pati sau patarčiau? — išmintingas patarimas, ką turėčiau daryti kitą kartą, kai vėl pasijusiu panašioje situacijoje.
Atsakymus į klausimus būtina rašyti, geriausia – ranka. Vien nuo mintijimo niekas nepasikeis, viską reikia „dokumentuoti“. Pavyzdžiui:
- Aš – siaubinga motina, staugiu ant vaikų;
- Privalau būti gera mama savo vaikams;
- Jie kenčia dėl tokio mano elgesio ir galiausiai suaugę manęs nekęs;
- Senatvėje niekam nereikalinga voliosiuos kur nors patvoryje arba senelių namuose, o kaimynai tauzys, kad vaikai dabar nesirūpina motina, nes ta savo laiku buvo visiška psichė;
- Visame pasaulyje vaikai savo mamas myli besąlygiškai, nepriklausomai nuo to, kokiu tonu jos su jais kalba. Kai augini daugiau kaip vieną vaiką, jie taip įsijaučia aiškintis tarpusavyje, kad nieko aplinkui nebemato ir nebegirdi – tokiu atveju riksmas daugiau pagalbininkas nei priešas, nes mama – irgi žmogus, turintis teisę į emocijas.
- Paaiškinti vaikams, kuo būtent aš nepatenkinta ir kad staugiu todėl, jog pavargau ir noriu būti išgirsta.
Tu niekam nieko neprivalai! Viską, ką darai, daryk iš meilės, o ne bandydama būti gera ir užsitarnauti pripažinimą. Tačiau prisimink ir kitką – tau taip pat niekas nieko neprivalo!
Spausk čia ir susipažink su išsamia savaitgalio stovyklos NIEKADA NEVĖLU programa
Gyventi dėkojant, o ne priekaištaujant
Tokių, gyvenančių taip, kaip aš nugyvenau dvidešimt metų – posovietinėje erdvėje turbūt kas antra. Jos visiems viską privalo, atkakliai stengiasi užsitarnauti meilę, tapti pačiomis tobuliausiomis ir būti visiems geros. Išsikelia milijonus aukščiausių reikalavimų ir, desperatiškai bandydamos juos atitikti, užsiblokuoja emocijas. Kol galiausiai vieną dieną pajunta, jog toks kelias veda į niekur.
Tačiau niekada nevėlu tokią situaciją pakeisti, sako dr. Janina Radvilė, ir kviečia rugpjūčio 19 dieną drauge vaikštant po Dzūkijos šilus išsiaiškinti, kur rasti asmeninės motyvacijos permainoms. Be Janinos, gyvenime ir versle taip pat padės susivokti Turtinga moteris Jolanta Chlevickienė ir Versli mama Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.
KAS?
Savaitgalio stovykla veiklioms, verslioms ir turtingoms NIEKADA NEVĖLU
KUR?
Zervynos, Marcinkonių seniūnija, Varėnos rajonas
KADA?
Rugpjūčio 17–19 d.
KIEK?
1-oji diena (penktadienis) – VIP vakaras portalo VERSLI MAMA tinklaveikos klientėms, turinčioms galiojančias bendradarbiavimo sutartis, ir TURTINGA MOTERIS kviestinėms viešnioms – tik su kvietimais, be nakvynės. Pirmenybė dalyvauti VIP vakare suteikiama įsigijusioms savaitgalio stovyklos bilietą (kaina 49 EUR).
2-oji ir 3-ioji diena (šeštadienis ir sekmadienis) – 49 EUR visoms dalyvėms.
Į nurodytą kainą įeina: mokymai, dalijamoji medžiaga, mokymų pažymėjimas, nakvynė Janinos sodybos kieme palapinėse (turėti savo); nemokamas automobilio stovėjimas (Zervynose tai kainuoja); puikus šulinio vanduo, kava, arbata, vaisiai ir sausi užkandžiai; dzūkiški pietūs antrąją stovyklos dieną.
Iš anksto suderinus sąlygas su organizatorėmis, galima atvykti su šeima (5 EUR/para/asmeniui, nakvynė savo atsivežtose palapinėse). Antrosios dienos piknike ir trečiosios dienos pietuose kviečiame dalintis saikingomis suneštinėmis vaišėmis. Turinčias specialiųjų mitybos poreikių prašome informuoti organizatores iš anksto ir (ar) apsirūpinti tinkamu maistu individualiai. Už atskirą mokestį iš vietos verslininkų galima išsinuomoti baidares.
PAŽYMĖJIMAS
Visoms pageidaujančioms bus išduodami pažymėjimai apie išklausytą 8 akademinių valandų komunikacijos ir tinklaveikos praktinių mokymų kursą.
REGISTRACIJA IR APMOKĖJIMAS
Registracija priimama iki rugpjūčio 10 d. Atsiskaitymas tik pavedimu į VšĮ „Versli mama“ atsiskaitomąją sąskaitą SEB banke.
Spausk čia ir susipažink su išsamia savaitgalio stovyklos NIEKADA NEVĖLU programa
