Nomofobija (nuo angl. no more phone) – baimė likti be telefono – tapo dar aktualesnė visuotinio karantino laikotarpiu. Tačiau nuolatinis prisijungimas prie įrenginio ne tik panašėja į priklausomybę, bet ir tiesiogiai sietinas su nerimo ar depresijos atsiradimu. Kaip atpažinti, kada naudojimasis telefonu peržengia ribą, ir kaip šį įprotį įveikti?
67 proc. visų telefonų vartotojų, nepriklausomai nuo to, ar gavo pranešimą, ar ne, reguliariai tikrina savo telefoną, parodė dar prieš septynerius metus atliktas JAV Pew tyrimų centro atliktas tyrimas.
Praėjusiais metais atliktos apklausos rodo, kad net 86 proc. vartotojų į telefoną žiūri kalbėdami su šeimos nariais. Dar 69 proc. tai pirmąkart padaro nepraėjus nė penkioms minutėms nuo atsibudimo. Šie įpročiai labiau būdingi jaunesnių kartų vartotojams, teigiama išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Daugiau kaip 50 proc. žmonių visą dieną nė valandos nepraleidžia netikrindami telefono, o vidutinis ekrano atrakinimų per dieną skaičius svyruoja nuo 60 iki kelių šimtų kartų.
Tikrinimas virsta refleksu
„Bitė Lietuva“ technologijų vadovas Gintas Butėnas komentuoja, kad ši tendencija matoma jau ne pirmus metus. Pasak jo, visi keliai, kaip su ja kovoti, veda prie paties vartotojo, galinčio atpažinti neraminančius ženklus.
„Baimė likti be telefono prasideda nuo neribojamo įpročio leisti laiką internete. Pernai atliktoje JAV gyventojų apklausoje 28 proc. respondentų pripažino internete praleidžiantys beveik visą dieną. Akivaizdu, jog tai nėra sveikos vartosenos pavyzdys. Palyginti galime su automobiliu, kuris, be abejo, palengvina mūsų gyvenimą, tačiau jei iš jo žmogus niekada nebeišlipa ir nebevaikšto nuosavomis kojomis, akivaizdu, kad įprotis virto žalingu“, – aiškina G. Butėnas.
Anot jo, būtent įpročių pasikeitimas sukuria pavojingą ratą – dažnai telefoną ar socialinius tinklus tikriname tik iš reflekso. Tuomet imti naudotis telefonu rečiau tampa gerokai sudėtingiau, nes elgsena jau nebėra sąmoninga.
Nutukimo riziką didina 43 proc.
Pernelyg dažnas telefono naudojimas žalingas ne tik akims ar kaklo raumenims, bet ir mūsų psichologinei savijautai ir kognityviniams (pažintiniams) gebėjimams.
2015 m. Olandijos analitikų kompanijos „Elsevier“ mokslinis darbas parodė, kad itin dažnas telefono naudojimas tarp studentų turi tiesioginį ryšį su prastesniais pažymiais ir su didesniu nerimu. Ribotą laiką kasdien su telefonu praleidžianti studentų grupė per tą patį laikotarpį daugiau išmoko ir tai darydami geriau jautėsi.
2019 m. Amerikos kardiologijos koledžo atliktas tyrimas susiejo pernelyg dažną telefono naudojimą su žala sveikatai ir paskaičiavo, kad naudojant telefoną kasdien daugiau kaip 5 valandas, nutukimo rizika padidėja 43 procentais.
Maža to, kognityvinės psichologijos tyrimai įžvelgia ryšį tarp itin dažno naudojimosi telefonu ir suprastėjusios gebos analizuoti informaciją bei susikaupti. Visgi yra ir gerų žinių – šis poveikis trumpalaikis: vos keletą dienų pailsėjus nuo telefono, šie simptomai visiškai išnyksta. Pastaroji žala sietina ir su tuo, jog dažnas išmaniųjų naudojimas neigiamai veikia miego trukmę ir kokybę.
„Esminis pavojaus ženklas matyti tada, jei telefonas tampa žmogui svarbesniu už darbą ar santykius su artimaisiais. Išties problematiška, jei užuot padėjęs lengviau bendrauti ir ieškoti informacijos, telefonas užkemša mūsų dieną beprasmiu naršymu ir socialinių tinklų tikrinimu. Laimei, daugelyje tyrimų pabrėžiamas tik trumpalaikis neigiamas poveikis – pakeitus įpročius jo nesunku visiškai atsikratyti“, – aiškina „Bitė Lietuva“ technologijų vadovas.
Patarimai, kaip telefonu naudotis sveikiau
„Apie piktnaudžiavimą telefonu kalbama retai, nes technologijos suteikia šimtus būdų gyvenimą pagerinti: lengvai rasti informaciją, lengviau bendrauti su toli gyvenančiais artimaisiais, rasti gyvenimo partnerį ir netgi taupyti kurą, programėlei parenkant optimalų kelionės maršrutą automobiliu. Vis dėlto, kaip ir bet kurio kito naudingo išradimo atveju, svarbu nusistatyti tam tikras taisykles, kurios leistų pasiimti naudą, neprisiimant rizikų. Technologijos turi padėti mūsų socialiniam gyvenimui, o ne jam trukdyti“, – sako G. Butėnas.
Apklausa rodo, jog 58 proc. žmonių teigia bandę sumažinti prie telefono praleidžiamą laiką, tačiau tik 41 proc. jų pavyko tai padaryti. Net ir labai norintiems atsisakyti telefono tai padaryti gana sudėtinga būtent dėl to, kad įprotis jį tikrinti jau tapo nauju refleksu, atliekamu nesąmoningai.
Specialistas pataria stebėti, kiek naudojatės telefonu: bėda, jei visą dieną jo nepaleidžiate iš rankų ir nepraeina nė valandos, kad su juo vėl ko nors neveiktumėte.
Pirmiausia, norint pakeisti šį įprotį, reikėtų apsibrėžti laiką ir vietą, kur telefonu nesinaudosite. Šis principas ypač pravartus šiandien, kai darbas ir namai yra virtę ta pačia vieta.
„Pavyzdžiui, prieš eidami miegoti, duokite savo organizmui laiko nuo įrenginių pailsėti, o vos atsikėlę – nepulkite tikrinti, ar gavote naujų žinučių. Susitikę su draugais ar šeima, telefonus palikite nuošalyje ir neleiskite sau jų tikrinti net suvibravus, nes šis laikas skirtas tik gyvam pokalbiui“, – pataria vienas „Bitės“ vadovų.
Pasitikrinkite, ar jums būdinga nomofobija
Nomofobija tokia paplitusi, kad dalį jos simptomų jaučia nemaža visuomenės dalis. Visam laikui atsikratyti visų šių bruožų – ne itin realistiškas siekis. Vis dėlto jei teigiamai atsakote į daugiau kaip pusę šių klausimų, metas sunerimti, ar telefono naudojimas dar neperaugo į priklausomybę.
Iliustracija – pranešimo spaudai autorių.
_____________________________________________________________________
Taip pat skaitykite:
Ką darote ne taip, kad vaikui rūpi tik kompiuteriniai žaidimai
