Asta Speičytė Radzevičienė. Nuotrauka © Simonas Lukoševičius.
Vis daugiau žmonių pasirenka nekurti šeimos: dauguma baiminasi, jog auginant vaiką, jų karjera bus baigta, nebeliks asmeninio gyvenimo, saviraiškos galimybių, smarkiai suprastės finansinė padėtis. „Būkime realistai – su dabartiniais ekonominiais iššūkiais Lietuvos suklestėjimo ir gimstamumo šuolio nesulauksime. Siekiant demografinio stabilumo, turime didinti vaiko gimimo patrauklumą, mažinti tėvų nesaugumo jausmą ir gerinti emocinės pagalbos prieinamumą šeimoms“, – sako pirmą kartą šalyje vykusios nacionalinės konferencijos „Auginu Lietuvą“ iniciatorė Asta Speičytė-Radzevičienė.
Lapkričio 18 d. LR Prezidentūroje pirmą kartą Lietuvoje įvyko demografijos problemas ir emocinės sveikatos iššūkius iš esmės nagrinėjanti nacionalinė „Auginu Lietuvą“ konferencija, skirta šeimoms, ekspertams ir institucijoms.
Joje ekspertai ir tėvai kėlė klausimus, diskutavo ir bandė rasti bent preliminarius atsakymus dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės, galimas to priežastis ir išeities taškus. Taip pat konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kiek šalies demografijai svarbūs žmogaus emociniai svertai.
„Valstybė turi padėti kiekvienam tėčiui, mamai ir kiekvienam vaikui. Mes visi turime stengtis, kad nesvarbu kokioje šeimoje – labiau ar mažiau pasiturinčioje – būtų gimęs vaikas, tai neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams. Skatinkime save ir kitus augti laimingais žmonėmis. Auginkime Lietuvą kartu“, – kalbėjo konferencijos ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Mindaugas Žiupsnis. Nuotrauka ©Gabrielius Jauniškis.
Vaikai ir vargai ar karjera ir pinigai?
Anot šią konferenciją organizavusios nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ vadovės Astos Speičytės-Radzevičienės, šalies demografinei situacijai pranokus pačius blogiausius scenarijus, svarbu kalbėtis apie gimstamumo krizės priežastis, galimus išeities taškus ir kaip išsaugoti bei neišbarstyti to, ką turime.
Šeimos, auginančios vaikus, neturėtų kovoti su skurdu ir išsemtomis finansinėmis galimybėmis. Privalome diskutuoti apie adekvačią šeimos politiką, lygių santykių tarp lyčių skatinimą, šeimos bei visuomenės palaikymą.
„Jei norime siekti pokyčio ir gelbėti šalies demografiją, reikia garsiai kalbėti apie sąlygas, leidžiančias suderinti šeimą su profesine veikla ir asmeniniais saviraiškos poreikiais ir reikalauti, kad šeimos, auginančios vaikus, neturėtų kovoti su skurdu ir išsemtomis finansinėmis galimybėmis. Privalome diskutuoti apie adekvačią šeimos politiką, lygių santykių tarp lyčių skatinimą, šeimos bei visuomenės palaikymą ir visiems drauge ieškoti atsakymų į svarbiausią klausimą – ką galime pakeisti, kad gyventojai Lietuvoje norėtų kurti šeimas, auginti Lietuvą ir susilaukti vaikų“, – sakė A. Speičytė-Radzevičienė.
Tėvai ieško balanso
Keturis vaikus auginantis tėtis Mindaugas Žiupsnis į tėvystės atostogas išėjo gimus trečiam vaikui. Jis pabrėžia, kaip svarbu garsiai kalbėtis apie šeimos gerovę bei galimybes ją kurti geriausiomis sąlygomis.
„Gimus trečiam vaikui nusprendžiau pats išeiti tėvystės atostogų. Juk vaikai – abiejų tėvų atsakomybė. Nors, neslėpsiu, sulaukiau įvairių reakcijų iš aplinkinių. Pavyzdžiui, kartu su vaiku atsigulus į ligoninę sulaukiau nemalonių komentarų, neva esu „supertėvelis“. Mūsų visuomenėje priimta, kad moteris turi aukoti savo karjerą, auginti vaikus ir rūpintis šeima. Būtent dėl tokių įsisenėjusių įsitikinimų ir neigiamų reakcijų į rūpinimąsi vaiku reikia kalbėti garsiai apie lygius lyčių santykius šeimoje“, – mintimis dalijasi M. Žiupsnis.
Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, užklupus sunkumams šeimoje svarbu žinoti, kur galima kreiptis ir ieškoti pagalbos.
Emocinė sveikata gali lemti žmogaus pasirinkimą auginti vaikus. Rūpinantis mažyliais prireikia daug kantrybės ir šaltų nervų – ne kiekvienas pasiryžta šiam gyvenimo iššūkiui.
„Be demografijos ir tėvystės temų, svarbu kalbėti ir apie bendruomenių, valstybės vaidmenį bei pagalbą šeimoms emociniame lygmenyje. Emocinė sveikata gali lemti žmogaus pasirinkimą auginti vaikus. Rūpinantis mažyliais prireikia daug kantrybės ir šaltų nervų – ne kiekvienas pasiryžta šiam gyvenimo iššūkiui. Kalbant apie emocinę pagalbą, paskiruose informacijos šaltiniuose jos, atrodo, lyg turėtų užtekti. Vis didėjančią emocinės pagalbos problemą spręsti imasi nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės įstaigos, valstybės institucijos. Tačiau kalbant apie pagalbą „čia ir dabar“ – taip greitai jos nerasime. Reikia gerai pamąstyti, o paskui ir paieškoti kas teikia tikslinę pagalbą konkrečiai problemai spręsti ir kur kreiptis. Turime kurti tokią gerovės valstybę, kuri įsipareigotų kiekvienai šeimai garantuoti orų gyvenimą“, – teigė A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, dėl to privalome ne tik garsiai kalbėti apie tėvystės iššūkius bei emocinę sveikatą, bet ir pasitelkdami įvairiausius praktinius įrankius edukuoti tėvus ir padėti jiems šioje svarbioje misijoje. Vienas tokių praktinių įrankių, kuriame tėvai ir specialistai gali vienoje vietoje rasti patikimą, mokslų grįsta informaciją – nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sukurta nuotolinė, edukacinė platforma tokiu pačiu pavadinimu.
