Pasaulis susiduria su kritine aplinkos krize, reikalaujančia tvarių sprendimų tiek iš pavienių asmenų, tiek iš organizacijų. Suaugusiųjų švietimo institucijos šiame kontekste atlieka svarbų vaidmenį, padėdamos studentams ir mokytojams suprasti savo veiklos poveikį aplinkai – apie tai ir dar daugiau kovo 20 d. virtualiame renginyje „Green-Greener-Greenest“ diskutavo Erasmus+ bendruomenės nariai.
Virtualus kontaktų seminaras „Green-Greener-Greenest“ buvo skirtas ypatingam dėmesiui į ekologija besidominančių institucijų bendradarbiavimą atkreipti. Į nuotolinį renginį prisijungę partneriai iš įvairių šalių, įskaitant Austriją, Rumuniją, Vengriją ir Portugaliją, būrėsi į diskusijų grupes poreikiams ir iššūkiams įvardyti.
Mūsų šaliai seminare atstovavo NVO „Versli mama“ bendradarbė Halyna Tverdenko. Prieglobstį Lietuvoje radusi ukrainietė – tikra aplinkosaugos šalininkė. Ji buvo pakviesta prisijungti prie darbo grupės, kurios pasirinkta diskusijų tema – kaip mokyti žmones labiau pažinti gamtą ir padėti tausoti aplinką. Darbo grupėje, kurioje kartu su Halyna dirbo Veronika Kirbisser iš „Gain & Sustain Europe“ (www.bestofgs.eu), Carmina-Elastic iš Rumunijos, Katalin Somoskoi iš Vengrijos ir Ana Alfonso iš Portugalijos, kilo naujų projektų idėjų.
Viena pagrindinių problemų, išryškėjusių seminaro darbo grupėje – jaunimo ir suaugusiųjų sąmoningumo stoka gamtos ir aplinkos apsaugos klausimais. Žmonės per daug vartoja, o vartodami mažiau jaučiasi lyg žengę žingsnį atgal.
Erasmus+ bendraminčių manymu, verta dirbti su 18–30 metų jaunimu, asmenims, turinčiais mažiau galimybių, ypač gyvenančiais kaimo vietovėse, taip pat – migrantais. Visos šios visuomenės grupės dažniausiai yra riboto išsilavinimo aplinkos apsaugos klausimais, kartu stokoja ir socialinių įgūdžių, būtinų norint aktyviai įsitraukti į visuomenės procesus.
Į aplinkosauginį sąmoningumą – per pasitikėjimą savimi
Seminaro dalyvių nuomone, šiuos iššūkius gali padėti išspręsti specialus mokymo kursas, kurio pagrindinis tikslas – didinti tikslinės grupės sąmoningumą. Suderinus socialinius ir žaliuosius įgūdžius, dalyvius būtų galima pamokyti esminių socialinių kompetencijų: pavyzdžiui, pirmiau padėti išsiugdyti pasitikėjimą savimi, deramą aplinkos suvokimą, o paskui jau būtų galima gilintis ir į aplinkosaugos temas.
Toks mokomasis kursas padėtų priartinti mažiau galimybių turinčius asmenis, ypač migrantus, prie platesnio žaliųjų judėjimo, numatyto pagal ES žaliąjį kursą. Dalyvaudami tokiame projekte, suaugusieji įgytų žinių ir įgūdžių, kurie suteiktų jiems galimybę prisidėti prie didesnių aplinkosaugos tikslų ir kurti tvaresnę ateitį.
„Šis projektas turi didelę svarbą ateičiai, nes padėtų paskatinti išteklių taupymą, atliekų valdymą ir atsakingą produktų vartojimą“, – teigia Halyna.
Pagalba migrantams vyrams
Pasak Halynos, aplinkosauginio švietimo iniciatyvos galėtų padėti sprendžiant vienišumo ir namų ilgesio problemas, su kuriomis susiduria suaugusieji migrantai vyrai. Pavyzdžiui, galima imtis įvairių veiklų, kurios ugdo bendruomeniškumą ir sukuria palankią aplinką bendradarbiavimui.
„Vienas iš tokių užsiėmimų galėtų būti sezoninio maisto gaminimo dirbtuvės. Jose dalyviai gali susiburti, pasidalinti savo kulinarinėmis tradicijomis, išmokti naujų gaminimo technikų. Šia veikla būtų siekiama gilinti dalyvių žinias apie aplinką, įkvėpti savivertės jausmą ir puoselėti ekologiškus įpročius“, – dalinasi mintimis seminaro dalyvė.
Taip pat būtų galima organizuoti bendras kelionių patirtis, leidžiančias dalyviams tyrinėti naują gyvenamąją aplinką, užmegzti ryšius su vietiniais gyventojais ir sukurti ilgalaikius prisiminimus. „Tai ne tik suteiktų praktinių įgūdžių ir žinių, bet ir galimybių socialiai bendrauti, pajausti priklausymą bendruomenei, sušvelnintų iššūkius, su kuriais susiduria suaugę migrantai vyrai naujoje aplinkoje“, – vardija Erasmus+ projektų bendradarbė.
Bendrystėje – jėga
Tarptautinėms bendradarbiavimo veikloms skirtas Erasmus+ seminaras „Green-Greener-Greenest“, pritraukęs partnerių iš įvairių Europos šalių, anot Halynos, akivaizdžiai pademonstravo, kiek daug galima pasiekti veikiant kartu: „Įvairiose šalyse galime įgyvendinti skirtingus projektus, taip aprėpdami didesnę teritoriją ekologinėms problemoms spręsti“.
„Dabar labai svarbu išsaugoti mūsų planetą ir protingai naudoti visus išteklius. Turime stengtis, kad vaikai nuo mažens suprastų šią temą ir priimtų ekologiškai sąmoningus sprendimus, ugdytųsi deramus įpročius. Mes, suaugusieji, esame geriausias pavyzdys vaikams, todėl pirmiausia svarbu patiems gyventi draugiškai aplinkai“, – teigia Halyna.
Programos „Erasmus+“ tarptautinės bendradarbiavimo veiklos virtualų kontaktų mezgimo seminarą „Green-Greener-Greenest“ 2023 m. kovo 20 d. organizavo Estijos nacionalinė agentūra. Europos Komisijos parama šio teksto rengimui nereiškia pritarimo jo turiniui, kuriame pateikiama autorių nuomonė, todėl Europos Komisija negali būti laikoma atsakinga už informaciją panaudotą šiame tekste.
Asociatyvinė iliustracija iš © CANVA.
