Moteriškai

Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (3 taisyklė)

Print Friendly, PDF & Email

Antroji taisyklė skelbia, kad finansinis raštingumas versle pasireiškia gebėjimu atsispirti spaudimui išleisti pinigus. Trečioji sako, kad protingas verslininkas tiki ne idėjomis, o pinigais, kurių iš tų idėjų galima uždirbti.

Finansų ir verslo pasaulyje pinigai uždirbami perkant ir parduodant, taip pat – investuojant. Pirma pinigus išleidžiate, paskui juos atgaunate. Tai yra rizika. Jūs arba išlošiate, arba ne. Rizika – nuolatinis jūsų palydovas, kai turite reikalų su pinigais.

Rizikuoti jūs privalote. Privalote pirma išleisti pinigus ir, deja, niekas negali garantuoti, kad juos atgausite. Vis dėlto yra keli patarimai, kurie nesėkmės riziką sumažina. Vienas jų, arba TREČIOJI TAISYKLĖ, skelbia: tikėkite ne idėjomis, o pinigais, kuriuos iš tų idėjų galima uždirbti.

Skirtumas tarp pinigų ir idėjos akivaizdus: pinigai savaime vertingi, tą vertę galima išreikšti atitinkamu skaitvardžiu. O idėjos vertė tik potenciali. Idėja iš esmės – tuščia vieta, kurioje galbūt atsiras pinigų. O gal ir neatsiras. Idėja – tai negimęs kūdikis, o pinigai, kad ir kiek jų būtų, – visiškai apčiuopiamas dalykas.

Tačiau daugelis žmonių – net keista! – idėjomis žavisi kur kas labiau negu pinigais. Taip yra visų pirma todėl, kad idėjos – labai patrauklios. Jos, kol dar guli surašytos ant geltonų lapukų, atrodo tobulos, nepriekaištingos, perspektyvios ir be trūkumų. Nuo idėjų užverda kraujas ir padažnėja pulsas. Idėjos – tai viltis ir šviesus rytojus.

Idėjomis tiesiog malonu tikėti. Todėl žmonės klysta, o paskui tas klaidas ima kartoti jų vaikai. Štai tėvas investavo pinigus į mistinį žemės sklypą ir, suprantama, juos prarado, o sūnus po kelių dešimčių metų lygiai taip pat svaigsta apie milijonus iš bitkoinų – tikėtina, rezultatas vėl bus tas pats.

Žinoma, mes netvirtiname, kad idėjos nereikalingos. Priešingai – juk, tarkime, kokia nors šiandien klestinti bendrovė palyginti visai neseniai egzistavo tik genialiose savo kūrėjų galvose. Iš pradžių buvo tik idėja. Tačiau mes tvirtiname štai ką: investuoti į idėjas – prabangos dalykas. Taip gali elgtis tik labai turtingi ir prityrę žmonės, o dar geriau – fondai, laikydamiesi tam tikrų atsargumo taisyklių. Pavyzdžiui, viena jų skamba taip: nerizikuok daugiau kaip penktadaliu savo turto.

Iš šimto idėjų 98 žlunga. Ir labai sunku iš anksto pasakyti, ar koks nors konkretus projektas bus vienas iš tų dviejų, ar vienas iš devyniasdešimt aštuonių. Todėl mūsų patarimas smulkiam mamos verslui štai toks: išmeskite iš galvos idėjas ir investuokite į apčiuopiamą kapitalą, sakykime, nekilnojamąjį turtą, kuris tikrai neišsisklaidys kaip migla ir kurį galima bet kada parduoti, įkeisti ar išnuomoti.

Vis dėlto verslas, ypač naujas – tai iš dalies idėja, iš dalies pinigai. Jei idėjų nebūtų apskritai, nebūtų ir verslo. Pavojus kyla tada, kai idėjų daugiau negu pinigų. Nes pinigai – tai verslo pamatai. Kai pamatai silpni, namas griūva. Kai idėjų daugiau negu priemonių joms realizuoti, verslas žlunga.

Esminė pinigų savybė yra tokia: kad ir kieno jie rankose, jie vis viena yra pinigai, kuriuos galima išreikšti tam tikra suma. O idėjų, net ir tikrai gerų, vertė priklauso nuo to, kas imsis jas įgyvendinti: nuo žmonių išmanymo, taip pat ir nuo sėkmės. Kuo daugiau pastarųjų komponentų, tuo idėja vertingesnė. Jeigu profesiniu išmanymu pasigirti negalite ir aplinkybės negarantuoja sėkmės, orientuokitės į pinigus. Kaip matote, labai paprastas atsakymas į visas dvejones!

Apskritai imant, prityrusiems verslininkams ir finansininkams tokių elementarių patarimų nereikia – jie skirti verslo naujokams, kokių dauguma yra mūsų skaitytojos. Taigi pirma išmokite stovėti ant kojų, paskui jau bandykite vaikščioti. Pirma sukaupkite patirties, tada rizikuokite investuodamos į idėjas. Senas vilkas į spąstus patenka retai.

Ketvirtoji taisyklė: pirkite tik tai, ką galima pelningai parduoti. Apie tai skaitykite po savaitės.

Šiuos finansinio raštingumo patarimus rengiame remdamiesi garsaus kanadiečių žurnalisto Herberto Newtono Cassono (1869-1951) mintimis apie pinigus, gimusiomis dar praėjusio amžiaus viduryje. Nepaisant to, esame tikri, kad pono H. N. Cassono įžvalgos aktualios po šiai dienai ir gali padėti išsiugdyti verslininkės mąstymą.

 Taip pat skaitykite:
Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (1 taisyklė)
Finansinis raštingumas, arba Kaip elgtis su pinigais versle (2 taisyklė)
Mokslo ir verslo bendradarbiavimas gaus dar 75 mln. EUR

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.