Daugiau nei pusė šalies gyventojų bent kartą per dieną gamina maistą namuose, vengia nesveiko maisto, bet reguliariai sportuoja tik kas dešimtas, rodo prekybos tinklo „Rimi“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.
Birželio 16-19 d. „Rimi Lietuva“ užsakymu atlikta internetinė apklausa, kurioje dalyvavo 300 respondentų nuo 18 iki 74 metų, taip pat atskleidė, kad beveik kas antras apklaustasis reguliariai atlieka profilaktinį sveikatos patikrinimą pas gydytoją ir nuolat stebi savo sveikatos būklę.
Įdomu, kad nepaisant pastangų gyventi sveikiau, apklausos dalyviai savo maitinimosi pateikti kaip pavyzdžio kitiems žmonėms negalėtų, o tarp besirūpinančiųjų sveikata tik kas dešimtas užtikrintai nurodo sportuojantis reguliariai.
Nedrįsta būti pavyzdžiu
„Tikrai ženkli dalis apklaustųjų – net 66 proc. – nurodė valgantys pakankamai vaisių ir daržovių, 65 proc. gamina maistą namuose bent kartą per dieną. Šie ir kiti apklausos rezultatai atspindi gyventojų rūpestį savijauta, pastangas gyventi sveikiau. Tačiau tik vos kas dešimtas – viso labo 8 proc. – savo maitinimąsi užtikrintai vertina kaip sveikatai palankų. Tai tikrai nustebino ir rodo, kad mūsų žmonės dar nemoka vertinti to, ką turi, yra per daug kritiški, perfekcionistai“, – sako medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Nors savęs vertinimas priklauso nuo kiekvieno įsivaizdavimo ir to, kas konkrečiam žmogui yra tikrasis pavyzdys, kalbant apie sveikesnį gyvenimo būdą neturi viskas nuo pradžių iki galo būti tobula – užtenka to, kad einama teisinga kryptimi, stengiamasi.
Mitybos konsultantė E. Gavelienė atkreipia dėmesį, kad apklausos rezultatai gali būti tokie ir dėl to, kad žmonės įsivaizduoja, jog maitintis sveikai yra labai sudėtinga.
„Jei norime sveikiau maitintis ar siekiame, kad taip gyventų kuo daugiau žmonių, pirmiausia turime kuo paprasčiau galvoti apie maitinimąsi. Tereikia įsidėmėti tris dalykus“, – tvirtina pašnekovė.
3 įsidėmėtini dalykai pagal dr. Editą Gavelienę
- Maistas turi turėti vietą dienotvarkėje, t. y. turime planuoti valgymo laiką.
- Būtinai turime galvoti, ką dedame į savo lėkštę.
- Turime matyti porcijos dydį.
„Ir viskas – tereikia šių trijų pakopų“, – akcentuoja dr. E. Gavelienė. Pasak jos, jomis žengdami, formuosime sveikatai palankesnės mitybos įpročius.
Pasak jos, daugiau kažkokių specifinių žinių nereikia, pvz., visai nebūtina skaičiuoti kalorijų. Tai jau esąs specialistų darbas, kai iškyla tam tikrų sveikatos bėdų. O kasdienybėje užtenka paisyti trijų pirmiau išvardytų dalykų.
Karantinas – puikus metas SFA
Mokslas ne kartą įrodė, kad atkreipus dėmesį į tris gydytojos dietologės išvardytus dalykus, maitinimasis taps sveikatai palankesnis. Keičiantis mitybai, natūraliai kils noras galvoti ir apie fizinį krūvį.
„Jei aš jau vieną žingsnį žengiau sveikesnio gyvenimo būdo link, tai galiu ir dar vieną. Kasdien fizinio krūvio tereikia vos 30 minučių“, – sako gydytoja-dietologė.
Kas yra tas 30 minučių dabartiniame labai didelio tempo gyvenime? Tai gali būti tiesiog spartesnis ėjimas į darbą ir iš jo. Skiriant dar pusę valandos nuėjimui ir persirengimui sporto klube, susidaro tik valanda, kurią dienoje tikrai įmanoma rasti. Jei neišeina kasdien, tai bent tris kartus per savaitę fiziniam aktyvumui reikėtų skirti ilgesnį laiko tarpą.
„Šiandien gavome dovaną. Kodėl gavome, o ne gavau? Nes su manim visą laiką buvo mano džiaugsmas Vladimiras. Mes užėmėme pirmą vietą už nueitų žingsnių kiekį. Noriu padėkoti savo draugei Tatjana Belous, kurį vaikščiodavo su manimi, ir savo dukrai Evelinai Gigevičiūtei, kuri tikėjo mano jėgomis“, – džiaugiasi Jelena Gigevičienė, II ciklo nugalėtoja iš Visagino.
Vis dėlto minima apklausa atskleidė, kad laiko fiziniam aktyvumui Lietuvos gyventojai randa sunkiai – kad reguliariai sportuoja užtikrintai patvirtino tik kas dešimtas, t. y. 10 proc. šalies gyventojų.
„Visi žino, kad judėti reikia, bet laiko tam neužtenka. O juk karantino metu tam buvo puikios sąlygos. Su savo pacientais ne kartą apie tai diskutavome ir visiems tikrai įrodžiau, jog karantinas – idealus laikas pradėti ar tęsti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą. Galimybių begalės – pilnas internetas pasiūlymų, nemokamų treniruočių, daugiau laisvo laiko, jį dauguma leidome namuose. Tuo tarpu situacija rodo, kad motyvacijos pritrūko, kitaip sakant – tiesiog tingime“, – sako dr. E. Gavelienė.
Ji pastebi, kad daugiausia motyvacijos žmonės turi tuomet, kai ko nors laukia: atostogų, Naujųjų metų, svarbios sukakties ar vestuvių.
O Geros nuotaikos programa didžiuojasi, kad jos dalyvėms ypatingų progų nereikia – fiziškai aktyviai gyventi nesutrukdė net karantinas. Visą II ciklą mamos kartu su vaikais sportavo ant minibatutų namuose ir stengėsi kuo daugiau žingsniuoti gryname ore. Visagine per karantiną ypatingai pasižymėjo Jelena Gigevičienė, Kazlų Rūdoje – Inga Kaminskienė; jos už aktyvumą apdovanotos išmaniosiomis apyrankėmis-laikrodžiais.
Pavojingas ne svoris, o riebalinio audinio perteklius
Renkantis tinkamą fizinį krūvį, būtina žinoti savo pulso dažnį. Dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad tai vienas iš sveikatos rodiklių, kuriuos privalo stebėti kiekvienas.
Taip pat kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, kartą per metus turi apsilankyti pas šeimos gydytoją ir atlikti bazinius kraujo tyrimus.
„Dar vienas sveikatai svarbus parametras, kurį turi žinoti siekiantis sveikatai palankesnio gyvenimo būdo, yra kūno masė. Privalu ją stebėti – ar išlaikau ją pastovią, o jei matau, kad ji linkusi kisti, atitinkamai sprendžiu, kaip ją didinti ar mažinti“, – sako dr. E. Gavelienė.
Kur kas daugiau informacijos suteikiantis rodiklis yra ne svorio masė, yra kūno sudėties įvertinimas. Jis tiksliau ir aiškiau parodo sveikatinamojo fizinio aktyvumo kryptį, nes ne svoris kelia riziką sveikatai, o riebalinio audinio perteklius, ypač, kai jis kaupiasi tam tikrose vietose.
Geros nuotaikos programa primena, kad visą liepos mėnesį prekybos tinklo „Rimi“ lojalumo kortelių turėtojai „Benu“ vaistinėse galės nemokamai atlikti kūno sudėties įvertinimą. Jo metu parodomas riebalinio ir raumeninio audinio kiekis bei pasiskirstymas rankų, kojų, pilvo zonose.
Projekto organizatorių iliustracijos.
Bandomasis projektas moterims Geros nuotaikos programa pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
Projekto metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.
Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius. Iš viso numatyti 5 programos ciklai po 10 savaičių, per kuriuos sveikatinamąją fizinio aktyvumo naudą siekiama suteikti ne mažiau kaip 340 dalyvių, iš jų – 100 vaikų.
