Rasuolė kviečia pasvarstyti, ar Lietuvoje tikrai visi naujagimiai lygūs

Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta kūdikio kraičio dėžė „Motinystės veidai ir spalvos“, apipavidalinta menininko Vytauto Tomaševičiaus tapybos darbų reprodukcijomis. 

Advento išvakarėse pats metas prisiminti bene jautriausią pasaulyje gimimo istoriją: neturtingi Marija ir Juozapas tvartelyje susilaukė kūdikio ir, neturėdami jokių mažajam skirtų reikmenų, paguldė jį ėdžiose. Jei ši istorija pasikartotų XXI amžiaus Lietuvoje, ar ji smarkiai skirtųsi nuo nutikusios prieš du tūkstančius metų? 

Kaip rodo Lietuvos statistikos departamento pateikiami duomenys, mūsų šalyje skursta kas ketvirtas vaikas iki 18 m. (25,7 proc.), o namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis siekia 21,2 proc. Akivaizdu, kad šių vaikų gyvenimas prasideda kukliai, galbūt su nepritekliais ir nepakankamai užtikrinama naujagimio ir motinos sveikatos priežiūra, nors būdas, kaip tokioms šeimoms pagelbėti pirmaisiais vaiko auginimo metais, surastas kone prieš šimtmetį.

Naujagimio kraitį Kūdikio lizdas platinančios socialinio verslo įmonės vadovės Rasuolės Jasnauskienės nuomone, Lietuvoje vertėtų plačiau taikyti suomišką šeimos aprūpinimo būtinaisiais kūdikio reikmenimis modelį. Dar praėjusio amžiaus 4-ame dešimtmetyje suomiai pirmieji sugalvojo naujagimio susilaukusioms šeimoms dovanoti specialias kūdikio kraičio dėžes su patalyne ir drabužėliais.

Visų pirma, taip siekta palengvinti vargingai gyvenančių ir socialinių įgūdžių neturinčių šeimų buitį, mat neretoje jų kūdikiai neturėjo savo lovos. Visų antra, norėta, kad kūdikių tėvai kartu su naujagimiais apsilankytų profilaktinei apžiūrai valstybinėse gydymo įstaigose, nes, pavyzdžiui, 1938-aisiais Suomijoje iš 1000 gimusių kūdikių dėl nežinomos priežasties mirė net 65. Iš dalies dėl tokios materialinės paspirties šeimai kūdikių mirtingumas Suomijoje smarkiai sumažėjo ir dabar atitinka geriausiai išsivysčiusių šalių lygį – iki 3-jų mirčių 1000-čiui kūdikių.

Pasak Kristinos Paulikės, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjos šeimos klausimais, geroji kitų šalių praktika, kuria siekiama skirti daugiau dėmesio kūdikio susilaukusiai šeimai, jau diegiama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, rengiant Bazinį paslaugų šeimai paketą, patobulinta naujagimių ir kūdikių priežiūros sistema. Nuo šiol visus Lietuvos naujagimius gydytojas ir slaugytojas (akušeris) aplankys nebe 1, o 3 kartus: per 3 darbo dienas po išvykimo iš akušerijos stacionaro ir 1–2 kartus asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Ši paslauga teikiama visiems vaikams nuo gimimo iki 1 metų, šeimai ji nieko nekainuoja, o gydytojams padidėjęs darbo krūvis kompensuojamas priemokomis.

„Taip vaikui ir jo šeimos nariams suteikiama kvalifikuota pirminė asmens sveikatos priežiūra, išaiškinami ir koreguojami rizikos sveikatai veiksniai, nustatoma, ar vaiko sveikatos būklė atitinka jo augimo ir brendimo pagal amžių ir lytį normatyvus. O įvairiomis ligomis sergantys ar raidos sutrikimų riziką turintys vaikai anksti nukreipiami papildomam ištyrimui arba gydymui“, – siekiamus rezultatus vardija ministro patarėja.

Socialinį verslą plėtojanti VERSLI MAMA tinklaveikos narė Rasuolė Jasnauskienė kviečia pasvarstyti, ar tikrai visi kūdikiai Lietuvoje lygūs.

Kad visi gimę būtų lygūs

Tuo tarpu socialinį verslą plėtojančiai Rasuolei kilo mintis imtis iniciatyvos Visi naujagimiai lygūs – kūdikio kraičio dėžėmis apdovanoti kiekvieną mūsų šalies pilietį, nepriklausomai nuo jo šeimos socialinės ar ekonominės padėties. „Ši dovana pirmiausia skirta kūdikiui, kaip laikmečio, kuriuo jis gimė, ženklas. Išnaudojus dėžėje esantį kraitį, į ją galima sudėti kūdikystės prisiminimus: pirmuosius žaisliukus, knygeles, piešinius“, – pabrėžia iniciatyvos sumanytoja, kuriai labai patinka Suomijoje gyvuojanti idėja šias dėžes perduoti iš kartos į kartą kaip šeimos relikviją.

Lietuvoje suomišką dovanos kūdikiui modelį taiko tik Kauno rajono ir Kazlų Rūdos savivaldybės, ir tik Lietuvos Valstybingumo atkūrimo 100-mečio proga. Jose 2018 metais Kūdikio lizdą dovanų gauna visi naujagimiai, kurių šeima yra deklaravusi gyvenamąją vietą savivaldybės teritorijoje.

2017 m. Marijampolės savivaldybė Kūdikio lizdą padovanojo 15-kai naujagimių iš socialinės rizikos šeimų. Tokį vietos valdžios sprendimą kai kas sukritikavo dėl esą per didelio dėmesio tiems, kurie tokių dovanų galimai nevertina.

Kad likusios vienos su kūdikiu po širdimi, moterys nepalūžtų, Zitos Tomilinienės vadovaujamas Krizinio nėštumo centras joms teikia psichologinę pagalbą ir padeda pasiruošti vaikelio atėjimui (organizatorių nuotr.)

Tačiau ši kritika nenumušė Rasuolės ūpo toliau skleisti savąją idėją – moteris sumanė dovanoti Kūdikio lizdą neplanuotą nėštumą išgyvenančioms mamoms. Dovanos dalijamos ne už gražias akis, o laikantis socialinio verslo principų: kaskart, kai tik įsigyjamas pilnos komplektacijos Kūdikio lizdas, kuklesnis kraitis keliauja Krizinio nėštumo centro globojamai būsimai mamai. Kol kas tokių kraičių padovanoti tik keli, tačiau per Adventą jų turėtų būti išdalinta daugiau, nes iniciatyvą Visi naujagimiai lygūs asmeninėmis aukomis nusprendė paremti vieno komercinio banko darbuotojai.

Pasak Krizinio nėštumo centro vadovės Zitos Tomilinienės, jų klientės yra įvairaus socialinio statuso ir amžiaus, ir vienu visoms tinkamu kriterijumi jų neapibūdinsi. „Dažniausiai moterys į mūsų centrą kreipiasi dėl neplanuoto nėštumo, išgyvena sumaištį, ką dabar daryti. Kartais kreipiasi tos, kurių nėštumas buvo planuotas, tačiau pasisuko netikėta linkme, pvz., paaiškėjo, kad kūdikis gims su negalia ar liga, arba pati mama suserga, pvz., onkologine liga. Materialinės paramos reikia tikrai ne visoms – kai kurių finansinė padėtis yra pakankamai gera, todėl jos pas mus gauna psichologinę pagalbą“, – sako Krizinio nėštumo centro įkūrėja.

Pasak Z. Tomilinienės, dažnai moteris, sužinojusi, kad laukiasi, sutrinka, jei vyras, nuo kurio ji laukiasi, nenori to vaiko arba permeta visą atsakomybę moteriai („čia tavo reikalas, daryk, kaip nori“). Kartais tokio vyro moters gyvenime nebebūna ir ji lieka vieniša. Likti vienišai, kai esi nėščia – nelengva ir psichologiškai, ir finansiškai. Kad likusios vienos nepalūžtų, centras teikia psichologinę pagalbą, padeda tokioms moterims pasiruošti vaikelio atėjimui: parūpina drabužėlių, sauskelnių, vežimėlį, lovytę, arba, jei tuo metu turi, pasiūlo Kūdikio lizdą kaip ekonomišką variantą kūdikio gyvenimo pradžiai.

Tiesa, pripažįsta, Z. Tomilinienė, kai kurioms nėščiosioms mintis pirmosiomis savaitėmis migdyti mažylį Kūdikio lizde atrodo keista ir jos verčiau renkasi tradicinę lovytę. Tačiau viena aktyvi ir linkusi išbandyti naujoves būsimoji mama Kūdikio lizdu labai apsidžiaugė: su naujagimiu ji glausis mažame kambarėlyje, tad jame kraičio dėžė neužims daug vietos ir pirmaisiais mėnesiais puikiai tiks vaikui migdyti.

Kokių naujagimių ir kūdikių priežiūros naujovių numatyta rengiamame Baziniame paslaugų šeimai pakete? Kodėl Daugiavaikių šeimų asociacijos MES vadovė Jurgita Pocienė iš pradžių neslėpė atsargaus požiūrio į „Kūdikio lizdą“? Kokios pritaikytos inovacijos lietuvišką „Kūdikio lizdą“ padarė unikalų pasaulyje? Kodėl naujagimiui dovanojama pirmoji knyga turėtų būti apie baltų kultūrą?

Lapkričio 27 d., antradienį, 10–11.15 val. kviečiame atvykti į žurnalistų pusryčius „Ar tikrai visi naujagimiai Lietuvoje lygūs?“, kurie vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, III a., 333 salėje (įėjimas per Socialinių mokslų skaityklą).

ŽURNALISTŲ PUSRYČIŲ DALYVĖS IR TEMOS

Rasuolė Jasnauskienė, socialinės iniciatyvos Visi naujagimiai lygūsׅׅ sumanytoja: „Klysta manantieji, kad Kūdikio lizdas yra tik paprasta dėžė – ilgamečiai medikų stebėjimai ir patentuoti sprendimai jį daro analogų neturinčiu pasaulyje“.

Kristina Paulikė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja: „Numatytieji naujagimių ir kūdikių priežiūros sistemos patobulinimai leidžia ne tik įvertinti vaiko sveikatos būklę, bet ir šeimos socialinį, psichologinį pasirengimą auginti kūdikį“.

Zita Tomilinienė, Krizinio nėštumo centro vadovė: „Į mūsų centrą kreipiasi ir vyrų, kurie jaučiasi sutrikę dėl žinios, kad moteris laukiasi. Vieni tikisi, kad įkalbėsime moterį abortui, kiti – priešingai, kad padrąsinsime gimdyti“.

Alina Sinicė, penkių vaikų mama, privačių vaikų darželių įkūrėja: „Esame labai sena baltiška tauta, kurios istoriją vaikai ir suaugusieji turėtų pažinti nuo pat kūdikystės, kad taptų atsparesni išorės negandoms“.

10.45 val. numatoma pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą su Daugiavaikių šeimų asociacija MES dėl nacionalinės iniciatyvos Visi naujagimiai lygūs.

11–11.15 val. Laikas individualiems interviu, kavai, arbatai, pokalbiams.

Žurnalistų pusryčius moderuoja Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, portalo VERSLI MAMA vyr. redaktorė