Seksas ir pinigai (III)

Paskutinėje, trečiojoje šio straipsnių ciklo dalyje sužinosite, kaip teisingiau elgtis – mesti pinigus į bendrą katilą ar kiekvienam žiūrėti savo kišenės ir ar gali pinigai sugriauti santykius. Žurnalistė Daiva Ausėnaitė kalbina gydytoją, seksologą Viktorą Šapurovą.

Daiva Ausėnaitė: Poros savo finansus tvarko skirtingai. Vienose šeimose vyras viską atiduoda moteriai, pasilieka sau šiek tiek ir dėl nieko nebekvaršina galvos. Kiti pinigus deda į bendrą krūvą, skirsto maistui, pramogoms. Yra porų, kur kiekvienas turi savo pinigus, o prireikus juos sudeda. Tačiau kiekvienu atveju vis tiek iškyla vienokių ar kitokių konfliktų, kiekvienoje situacijoje slypi nemažai grėsmių. Kaip, jūsų nuomone, geriausia tvarkyti pinigus?

Viktoras Šapurovas: Grėsmė ar konfliktas nebūtinai yra blogas dalykas. Kol esame gyvi, patiriame įvairiausių iššūkių, nesvarbu, ar gyvename vieni, ar su partneriu. Reikia bandyti tą iššūkį ar problemą įveikti. Tada būtina įvertinti savo poziciją ir numanyti, koks bus kito žmogaus požiūris, nuspręsti, galbūt mėginti suprasti tą situaciją, rasti sprendimą. Kartais sprendimai gali būti neįmanomi. O konfliktų metu ir atsiskleidžia tikrasis požiūris į pinigus.

Pagalvojau apie vyrą, kuris visus pinigus atiduoda žmonai. Jis tikriausiai nenori prisiimti atsakomybės ir ją perkelia moteriai? Vyras tada nežino, kaip sumokėti už vandenį ir elektrą. Jam nereikia sukti galvos dėl kasdienių rūpesčių. Gyvena vyras tobulame pasaulyje…

Šiuo atveju pinigai, matyt, užglaisto visas negeroves: „Aš dėl nieko nekaltas, pinigai turi padengti visas mano kaltes ir nuraminti tavo nuoskaudas.“ Tai nėra tobulas gyvenimas. Taip reiškiasi kompleksai ar lūkesčiai, atsinešti iš vaikystės. Sovietmečio žmonės tokiu būdu gali ilgėtis komunizmo, tai gali būti ir šeimoje matytas modelis. Gal panašiai elgėsi to vyro tėvas.

Tokiam žmogui kyla naujų pavojų, nes jis visus pinigus atiduoda moteriai. Kas gali atsitikti? Tai gali suteikti pagrindo priekaištauti jai, kad netinkamai elgiasi su pinigais. Taip vyras pajunta valdžią, nors atidavęs pinigus lyg ir turėtų ją prarasti. Jis jaučia, kad bet kada gali moteriai bet ką pasakyti, nurodinėti, bet kada pažeminti. Jis gali žmonai priekaištauti, neva ji blogai tvarkosi, kad ko nors trūksta. Tačiau iš tiesų gyvenime pinigų niekada neužteks viskam, kam reikia. Taigi taip užprogramuojamas burbėjimas ir priekaištavimas.

Kitas dalykas, kad žmogus, atiduodantis savo pinigus partneriui, gali būti apgautas. Žmona gali tais pinigais naudotis, juos investuoti, slėpti. Ir vieną dieną gali pasidaryti aišku, kad ji tuos pinigus išleido sau ir varo vyrą iš namų. Tai labai nelygus santykis. Vyras gali didžiuotis: „Aš turtuolis, tau atiduodu lyg pelytei.“ O moteris už tai gali atkeršyti ir pasisavinti pinigus. Pinigus reikia valdyti, o sumokėti už butą nėra didelis menas.

Gal tada geriau, kai abu tvarko ir sudeda pinigus kartu?

Savo pinigus reikia kontroliuoti pačiam.

Bet jei gyveni drauge, turi žinoti, kokia kito žmogaus finansinė situacija…

Tai susitarimo reikalas. Negaliu pasakyti, kuris variantas geresnis. Žmonės gali būti visiškai laimingi savo pinigus tvarkydami atskirai ir susidėdami tik bendram dalykui. Sakyčiau, svarbiausia, kad jie sutartų ir kad požiūriai būtų panašūs.

O jeigu to sutarimo nėra?

Tuomet iškyla realus pavojus šeimai.

Ką daryti, kad pinigai nesugriautų santykių?

Požiūrį į pinigus būtų gerai išsiaiškinti kuo anksčiau. Galima bandyti rasti kompromisą, susitarti. Reikia įvertinti kiekvieno lankstumą. Jeigu galima tartis, derintis, rasti bendrą sprendimą, tikriausiai pavyks.

Yra žmonių, kurie kategoriškai laikosi savo nuomonės ir nenori nusileisti nė per plauką, nes pinigai taip pat yra saugumo šaltinis. Kėsinimasis į pinigus gali žmogui atrodyti kaip kėsinimasis į kažką labai asmeniško. Taip mąstant labai nesunku pavirsti priešu. Jei žmogus kategoriškai laikosi savo nuomonės, yra priešiškas, tada ir susitarti sunku. Bet jeigu tai išryškėja pirmaisiais bendro gyvenimo metais ir žmonės yra lankstūs, randa jėgų susitarti, tada galima gyventi toliau. Tai tiesiog bus iššūkis santykiams, ir jie tai įveiks. Tokių iššūkių gyvenime gali būti ne vienas ir ne du. Gal vieną dieną žmonės susitars, o po kurio laiko iškilus analogiškai situacijai kils bėdų.

Viena draugė pasakojo, kad gyvendama su vyru suprato, jog jis labai ūkiškas, taupus ir net šiek tiek godus. O draugė mėgsta pinigus leisti, nes vadovaujasi feng šui taisykle – kai pinigus leidi, jų ima daugėti. Taigi jiedu visada dėl to konfliktuoja. Kaip tokiems žmonėms gyventi kartu?

Svarbus klausimas, ar jiems pavyksta priimti vienas kitą tokius, kokie yra, ar jie gerbia vienas kitą, sugeba išklausyti ir suprasti. Galima būtų bandyti gilintis į tai kalbantis. Svarbiausia, kad nekiltų noras keisti vienas kito, nes tokiu atveju žmogus pajunta agresiją, peržengiamos jo asmeninės ribos. Tam, kad abu galėtų keisti savo poziciją ir rasti kažką bendro, reikia turėti motyvų, kodėl tai reikalinga. Galbūt tiems žmonėms to nereikia. Jie turi tam tikrą pusiausvyrą, o retkarčiais iškylantys nedideli konfliktai nėra baisūs.

Tačiau kiekvienas dėl to jaučia nepasitenkinimą. Pavyzdžiui, moteris pyksta, kad jiedu vėl negalėjo kur nors išvažiuoti.

Pirmiausia žmogus turėtų pabandyti suvokti, ar kito pozicija yra gera, kokie jos privalumai. Pabandyti suvokti, kaip tokia nuomonė susiformavo, kodėl kitas žmogus taip galvoja, kokie yra atviri ar slapti tikslai, kurių jis ir pats galbūt nežino. Svarbu neatmesti kito nuomonės kaip netinkamos, o pabandyti ją suprasti. Tai gali padėti lengviau prisitaikyti prie kito. Galbūt šių žmonių požiūris į pinigus niekad ir netaps vienodas, bet galbūt jų pozicijos priartės viena prie kitos, žmonės ims labiau pasitikėti vienas kitu, o tuomet ir skirtumai nebus tokie baisūs.

Ten, kur pinigai, sąžiningumas yra labai svarbus dalykas. Esminis klausimas turėtų būti: „Kaip man moralė leidžia elgtis su sutuoktiniu finansiniais klausimais?“ Jeigu žmogus nori būti su partneriu, jis ieškos sprendimų, supras kito vaikystės dramas ir tragedijas. Kai suvoki silpnąsias ir stipriąsias žmogaus puses, nepriklausomai nuo psichologinių žinių, sprendimą vis tiek atrasi. Kiekvienas žmogus, kuriam rūpi santykiai su partneriu, stengsis taip elgtis.

Visi turime gyvenimiškos patirties ir turėtume gyventi nuolat stengdamiesi suprasti kitus, savo partnerį. Vertėtų užduoti sau tokius klausimus: „Kas vyksta, kokius jausmus patiriu? Gal jaučiu nuoskaudą? Kodėl taip jaučiuosi? Kiek tai susiję su kito žmogaus elgesiu, o kiek su pačiu manim?“ Nemažai dalykų žmogus gali suvokti pats ir padaryti teisingas išvadas. Psichoanalitikas kiekvienu gyvenimo atveju nereikalingas. Daug žmonių tvarkosi patys.

Tikriausiai surasti sprendimai gali byloti apie tam tikrą dvasinį augimą?

Sutinku. Svarbu, kad tai būtų kelias į kažką bendrą. Kol įmanoma eiti artyn, tol reikia eiti. Nieko gero nebus, jei bandysi žmogų atstumti, bausdamas jį. Reikia ieškoti bendrų kelių ir svarbu žinoti, kad artumas pasiekiamas ne pataikaujant ar nuolaidžiaujant kitam.

Dažnai spaudoje galima aptikti istorijų, kai vyras palieka žmoną be nieko, vos tik ji nustoja jam būti patraukli ar reikalinga. Emancipuota šiuolaikinė moteris to bijo. Kitos moterys save įsivaizduoja tik ištekėjusias ir gyvenančias iš vyro pinigų. Tikriausiai galima būtų patarti: „Mielos moterys, turėkite savo sąskaitą, kad apsidraustumėte nuo visų gyvenimo negandų.“

Teoriškai norėčiau taip patarti visoms, o ypač turtingų vyrų žmonoms. Moteris, kuri išteka už turtingo vyro ir atsisako darbo, praranda daug džiaugsmo. Dėl to sukuria tokius, sakyčiau, ydingus santykius su vyru. Juk ji, galima sakyti, parduoda savo kūną, o už tai gauna pinigus. Tai nešvarūs santykiai, kuriuose meilei vietos nebelieka.

Straipsnis parengtas Daivos Ausėnaitės ir Viktoro Šapurovo knygos „Pokalbiai apie seksą“ motyvais. Norėdami įsigyti knygąsu autorių autografais, rašykite el. p. ausenaite@inbox.lt