Geros nuotaikos programa: imunitetui stiprinti vien patalpų vėdinimo nepakanka

imunitetui stiprinti_geros nuotaikos programa_versli mama

Karantino laikotarpiu namuose užsidarę Lietuvos gyventojai imunitetui stiprinti renkasi nuolatinį patalpų vėdinimą, bet kur kas mažiau rūpinasi sportu ar subalansuota mityba, rodo apklausa. Laimei, gerąją išimtį sudaro Visagino ir Kazlų Rūdos savivaldybėje vykstanti Geros nuotaikos programa moterims.

Apklausos metu paaiškėjo, 63 proc. šalies gyventojų nuolat vėdina namų patalpas ir tai yra dažniausia veikla, skiriama sveikatai palaikyti.

imunitetui stiprinti_Pociulienė_versli mama

Vaistininkė Inga Pociulienė atkreipia dėmesį, kad organizmą stiprinti reikia visapusiškai. (© „Gintarinė vaistinė“ nuotr.).

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ gyventojus apklausė kovo 17-30 dienomis – per pirmąsias dvi visuotinio karantino savaites.

Apklausą inicijavusios „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė giria gyventojus už pasiryžimą periodiškai įsileisti šviežio oro, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad organizmą stiprinti reikėtų visapusiškiau.

Jos teigimu, patalpų vėdinimas yra svarbus, nes taip padidinamas deguonies ir sumažinamas anglies dvideginio kiekis, pašalinamas drėgmės perteklius bei teršalai.

„Nevėdinamos, pernelyg sausos ar kaip tik per drėgnos patalpos mažina organizmo atsparumą ligoms, smukdo produktyvumą, kelia emocinę įtampą ir blogina bendrą savijautą, miego ir poilsio kokybę. Karantino metu skatinant iš namų išeiti tik būtiniausiais reikalais, nemažai daliai žmonių patalpų vėdinimas yra dažniausia galimybė įkvėpti gryno oro, todėl pagirtina, kad tuo pasirūpina didžioji gyventojų dalis“, – sako vaistininkė.

Patalpas patariama išvėdinti bent keletą kartų per dieną, o pats vėdinimas turėtų būti trumpas, tačiau intensyvus.

Nemaža dalis apklausos dalyvių teigė pasirinkę kitus būdus, stiprinančius imuninę sistemą. 52 proc. žmonių vengia dehidratacijos ir geria daug skysčių, 51 proc. – mažiausiai pusvalandį kasdien stengiasi praleisti gryname ore, o 50 proc. apklausos dalyvių – skiria pakankamai laiko miegui.

Mažiau dėmesio sportui ir mitybai
imunitetui stiprinti_SFA_versli mama

Geros nuotaikos programoje dalyvaujančios moterys savo pavyzdžiu paneigia statistiką, kuri rodo, jog per karantiną dažniau sportuoja vyrai. (© Projekto organizatorių nuotr.).

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad silpnoji vieta yra būtent fizinis aktyvumas – vos 21 proc. žmonių Lietuvoje imunitetą stiprina sportuodami.

Rekomenduojama sportui laiko skirti kasdien, nors ir trumpai, nei atidėlioti iki rimtesnio pasportavimo kitą dieną. Persistengti irgi nereikia, nes didelis fizinis krūvis veikia atvirkščiai – silpnina imuninę sistemą ir mažina atsparumą įvairioms infekcijoms.

Fizinis aktyvumas išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o svarbiausia – padeda išvengti peršalimo ligų. Daug laiko praleidžiant namuose galima pasirinkti jogos ar kitas treniruotes, neilgas mankštas ar bent atlikti tempimo pratimus. Kadangi per karantiną daug sėdime, svarbu pramankštinti nugarą, pečių liniją, kojų raumenis.

Apklausa atskleidė, kad nemažai Lietuvos gyventojų vartoja vitaminus, vaistinius augalus. Pavyzdžiui, vitamino C vartojimą, kaip imuniteto stiprinimo būdą, pasirinko 43 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 41 proc. renkasi žolelių arbatas ir kitus augalinius ekstraktus. Palyginti mažai, tik 30 proc. respondentų, pripažino valgantys subalansuotą maistą.

„Ganėtinai mažai apklausos dalyvių atsakė besirūpinantys savo sveika mityba. Tai, ko gero, nulėmė karantino sąlygos, kai ne visi turime galimybę laisvai pasiekti prekybos centrus, žmonės apsiperka rečiau ir ilgesniam laikotarpiui. Tačiau tai yra ir galimybė planuoti savo šeimos valgiaraštį, įtraukiant į jį naudingų maisto medžiagų turinčių produktų“, – svarsto I. Pociulienė.

Pasak specialistės, reikėtų atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų turinčią duoną, bananus, abrikosus, obuolius. Taip pat svarbūs vitamino C turintys maisto produktai – petražolės, paprikos, brokoliai ir kiviai.

Ne mažiau svarbus yra darbo, laisvalaikio ir  miego režimas – idealu, jei pavyktų skirti 8 val. miegui, 8 val. darbui ir 8 val. laisvalaikiui. Tai svarbu gerai emocinei savijautai, kuri  tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos stiprumu.

Moterys renkasi piliules, vyrai – sportą geros nuotaikos programa_logo_versli mama

„Spinter tyrimų“ apklausos, kurioje dalyvavo 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus, rezultatai parodė, kad pakankamai laiko miegui dažniau skiria aukščiausio išsimokslinimo respondentai bei turintys didesnes pajamas.

Įvairių žolelių arbatas ir augalinius ekstraktus, stiprinančius imunitetą, dažniau teigia vartojantys 46-55 m. tyrimo dalyviai. Subalansuotą maistą dažniau vartoja aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didžiausias pajamas turintys apklaustieji.

Nuolat sportuoja – vyrai, 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai. O štai moterys dažniau vartoja vaistines imuniteto stiprinimo priemones.

„Viena vertus, šie rezultatai nestebina, kita vertus, norėtųsi greitesnių pokyčių“, – sako sveikatinamojo fizinio aktyvumo (SFA) projekto Geros nuotaikos programa vadovė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

Ji primena, Lietuvos valstybinėje sporto plėtros strategijoje numatoma siekti, jog 2020 m. miestų ir rajonų sporto klubus organizuotai lankytų ne mažiau kaip 60 000 moterų. „Tačiau sprendžiant iš naujausios apklausos, šis skaičius tebėra siektinas“, – svarsto pašnekovė.

Prisijunkite ir informaciją sekite FB paskyroje @Geros nuotaikos programa 

Kodėl Visaginas ir Kazlų Rūda?

Prieš porą metų Lietuvoje pirmą kartą atliktas suaugusiųjų gyvensenos tyrimas parodė, jog fiziškai aktyviai gyvena vos 40,5 proc. žmonių. Mažiausiai tokių tada buvo Kazlų Rūdos savivaldybėje (22,1 proc.), Visagine kiek daugiau, 32,6 proc., bet irgi nesiekė šalies vidurkio.

Būtent šie duomenys lėmė, kad bandomajam SFA projektui buvo pasirinktos minėtos dvi savivaldybės. SFA veiklos karantino metu jose vyksta ir toliau: išdalinus minibatutus į namus, ZOOM konferenciniu ryšiu vedamose treniruotėse dalyvauja 20 suaugusių moterų ir apie 30 vaikų.

„Pirmiausia norėjosi išjudinti šių gana atokių vietovių moteris, juolab kad dažna nelabai turi iš ko rinktis, kaip aktyviai leisti laisvalaikį. O vaikams karantino metu judėjimas ant batuto ne tik pakeičia įprastas kūno kultūros pamokas, bet ir naudingas imunitetui stiprinti“, – aiškina S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė.

Pasak jos, moterys kaip tikslinė projekto grupė buvo pasirinktos dar ir todėl, kad tarp jų depresija yra dukart dažnesnė nei tarp vyrų (atitinkamai 16 proc. ir 8 proc.). Viena naujausių metaanalizių rodo, kad nepaisant amžiaus ir gyvenimo sąlygų, SFA apie 30 proc. mažina riziką pasireikšti depresijos simptomams.

Projekto dalyves konsultuojančio mediko Simono Utkaus teigimu, per karantiną namie sportuojančios dalyvės dažniau susiduria su neigiamomis emocijomis: 11 jų turi šiokių tokių nerimo ar depresijos simptomų, o viena patenka į vidutinio stiprumo nerimo ir depresijos simptomų turinčių pacientų grupę. Ji savo nuotaiką įvertina 6 balais iš 10. „Tai gali būti susiję su neramiu karantino laikotarpiu. Kaip pastebėjau, jis neigiamai veikia visų dalyvių atsakymų vertes“, – po atlikto psichoemocinės būklės vertinimo sako specialistas.

Antrojo ciklo konsultacijų metu dalyvės taip pat buvo apklaustos ir dėl vaikų emocinės būklės. Pastebėta, kad kelių šeimų mergaitės itin liūdi dėl pastovaus buvimo namuose, tačiau neraminančių situacijų, pasak mediko, nėra. Kai kuriose šeimose tiek vaikai, tiek tėvai patiria nemažai streso dėl vaikams užduodamų namų darbų ir internetu vykstančių pamokų.

„Taigi, per karantiną Geros nuotaikos programa tampa dar aktualesnė, – apibendrina jos vadovė S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė. – Svarbiausia, kad net ir sportuodamos namuose, mamoms pajustų sveikatinamąją fizinio aktyvumo naudą, nes nuo mamos savijautos tiesiogiai priklauso bendras šeimos mikroklimatas ir vaiko asmenybės formavimasis“.

II ciklo dalyvių ZOOM treniruočių tvarkaraštis Visagine ir Kazlų Rūdoje (PDF)

GNP projekto komanda_versli mama

Geros nuotaikos programos komanda (iš kairės): projekto koordinatorė Visagine Airida Drus, projekto koordinatorė Kazlų Rūdoje Judita Simonavičienė, motyvacinės sistemos koordinatorė Loreta Majauskienė, IT koordinatorius Povilas Goberis, medicinos konsultantas Simonas Utkus ir vykdančioji trenerė Donata Raižytė.

Bandomasis sveikatinamojo fizinio aktyvumo projektas moterims Geros nuotaikos programa vyksta pilotinėse Kazlų Rūdos ir Visagino savivaldybėse. Jo metu įvairaus amžiaus moterys ir vaikai ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę sportuoja ant minibatutų ir stengiasi kasdien nueiti ne mažiau kaip po 10 000 žingsnių, kurie fiksuojami išmaniaisiais prietaisais.

Projektu siekiama paskatinti moterų fizinį aktyvumą ir leisti patirti daugkartiniais moksliniais tyrimais įrodytą jo naudą psichoemocinei būklei, taip pat formuoti sveikatai palankios gyvensenos įgūdžius.

Geros nuotaikos programa_versli mama


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0