Jei tėvams pinigai – blogo tono ženklas, vaikai neskiria poreikių nuo norų

blogo tono_versli mama

Dalis suaugusiųjų vis dar vengia su vaikais kalbėti apie pinigus, nes jie yra tarsi tabu ir blogo tono ženklas. Kaip vaiką išmokyti atsakingai valdyti savo finansus, pasakoja „Šviesos“ finansinio raštingumo leidinių 5-8 klasėms autorė Vilija Dabrišienė bei „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Naujausias Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių tyrimas PISA rodo – mūsų šalies paauglių žinios apie elgesį su pinigais, nors ir patobulėjusios, vis dar yra žemiau EBPO vidurkio. Ekspertų teigimu, tokį rezultatą lemia kokybiškų finansinio raštingumo šaltinių stoka.

J. Cvilikienė pastebi, jog finansinio raštingumo žinių ir įpročių vaikai pirmiausia semiasi šeimoje. Antrasis šaltinis – internetas.

Jei namuose apie pinigus nešnekama, mokykloje tokios disciplinos nėra, internete kokybiško turinio irgi labai mažai, patenkama tarsi į užburtą ratą. Auginame finansinių žinių stokojančius jaunuolius, kuriems ateityje teks priimti vis sudėtingesnius sprendimus, žengti su technologijų progresu, išmokti vengti vis aktyvesnių sukčių, planuoti savo saugią ateitį.

„Dabartinių vaikų tėvai gimė ir augo tuomet, kai tiek šeimose, tiek mokyklose buvo stokojama finansų valdymo įgūdžių ir švietimo. Todėl retas kuris, besiremdamas perskaitytomis knygomis ar asmenine patirtimi, nuo mažens ugdo vaikams efektyvų asmeninių finansų valdymą. Tiesiog nėra tradicijų. Žinoma, laikai keičiasi, situacija gerėja, tačiau ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – kalba finansinio raštingumo leidinių autorė V. Dabrišienė.

Pašnekovės vieningai sutaria –pradėti reiktų nuo didesnio atžalų įtraukimo į šeimos finansinį gyvenimą. J. Cvilikienė pastebi: dalis suaugusiųjų vis dar vengia kalbėti apie pinigus, nes jie yra tarsi tabu ir blogo tono ženklas. Tačiau, pasak jų, verta suvokti, jog savarankiškos, nepriklausomos ir finansiškai sėkmingos asmenybės užauga tuomet, kai nuo mažens kartu dalyvauja šeimos finansų planavime ir yra natūraliai supažindinami su šia gyvenimo sfera.

Renkame naują VERSLI MAMA Vasaros akademijos grupę – sužinok daugiau

Atskirti poreikius nuo norų

Paklausta, koks vaikų amžius yra tinkamiausias pradėti ugdyti finansinį raštingumą, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė ragina nedelsti. Pasak J. Cvilikienės, kai tik atžala jau turi pirmuosius savo pinigus, reikėtų padėti mokyti juos atskirti, skaičiuoti ir taupyti.

Patartina kartu planuoti šeimos keliones, įtraukti mažuosius mokant mokesčius. Tėvai savo pavyzdžiu turėtų rodyti, kaip derinti pajamas ir išlaidas, atskirti, kas yra poreikis, o kas – noras.

Panašios nuomonės ir finansinio raštingumo leidinių autorė. Jos manymu, asmeninių finansų valdymas prasideda su pirmu euru, o raštingumui lavinti suremti pečius turi ir mokykla, ir šeima. V. Dabrišienė sako, kad mokytojas dažnai yra specialiai pasirengęs, turi daugiau žinių, metodikų, bet jeigu tėvai nesilaikys panašaus požiūrio, o mokykloje įgytus įgūdžius griaus praktika, sėkmės tikėtis sunku.

Ar kalbate su vaikais apie pinigus?

Pasak ekspertės, mokyklose jau taikomi įvairūs patyriminio ugdymo būdai: pradinukai vedami susipažinti su kainomis į parduotuves, žaidžiami įvairūs žaidimai. Taikoma daugybė metodų, tačiau dauguma iš jų vis dėlto yra tik imitacijos. Viskas būtų dar efektyviau, jei tėvai domėtųsi temomis, kurias vaikai mokosi mokykloje, ir jas pritaikytų realiose situacijose.

„Tik šeima geba žaidimus paversti realia veikla. Kodėl vaikams nedalyvauti realiai planuojant šeimos biudžetą? Kodėl prieš savaitgalinį apsipirkimą nepaprašius jų peržiūrėti didžiųjų prekybos centrų kainų leidinius ir pagal turimą pirkinių sąrašą nuspręsti, kur verčiausia eiti?“, – klausia vadovėlių autorė ir pabrėžia, kad puiki asmeninių finansų valdymo mokymosi priemonė yra ir kišenpinigiai.

Mokyti investuoti vaiką?

Užsiminusi apie vaikų asmeninių pinigų turėjimo svarbą, finansinio raštingumo leidinių autorė priduria – duoti dienpinigius atžaloms yra gerai, tačiau čia slypi ir tamsioji pusė: neretai jie pavirsta saldainiais, žaislais ar telefonais. Tuomet, anot V. Dabrišienės, gali būti daugiau žalos nei naudos, todėl pašnekovė teigia – tėvai turėtų mokyti dienpinigius taupyti bei investuoti.

„Dabar beveik visi vaikai gimtadienių ar kitų švenčių proga gauna pinigų. Kur jie keliauja? Dalis taupo ir nusiperka brangesnį daiktą. Toks leidimo būdas labai sveikintinas. Tačiau jei vaikai būtų mokomi investuoti, rezultatai išties džiugintų“, – komentuoja V. Dabrišienė.

Įkvėpimo, kaip ugdyti vaikų finansinį raštingumą, galima pasisemti ir internete, ir iš įvairių edukacinių leidinių. Čia galima rasti jau suformuluotų užduočių bei įvairių veiklų, šviečiančių vaikus, mokančių skaičiuoti bei įvertinti savo biudžetą.

Pavyzdžiui, „Swedbank“ įkurtoje Finansų laboratorijoje tėvams pateikiamos įvairios užduotys: sudaryti šeimos pusryčių meniu, nupirkti būtinus produktus, aptarti ir sudaryti planą dviračio įsigijimui, palyginti skirtingas kainas keliose vietose. Rekomenduojama ugdyti vaikų smalsumą, leisti jiems atrasti, kas yra pirkiniai, mokesčiai, išlaidos, biudžetas. Taip mažieji žaismingai įtraukiami į kasdienį šeimos gyvenimą.

Jau šią vasarą planuojama išleisti leidinį, kuris padėtų 5-6 klasių mokiniams  įvertinti visas su tam tikru pirkiniu ar veikla susijusias išlaidas ir numatyti pasekmes. Pavyzdžiui, moksleiviai bus kviečiami apskaičiuoti, kiek iš tiesų kainuoja šuniukas, įvertinti ne tik jo pirkimo, bet ir išlaikymo išlaidas. Tuomet nuspręsti, ko šeima turės atsisakyti, jei įsigis augintinį – juk biudžetas turi likti subalansuotas.

Iliustracija iš portalo VERSLI MAMA archyvų.

Renkame naują VERSLI MAMA Vasaros akademijos grupę – sužinok daugiau

_____________________________________________________________________

Taip pat skaitykite:

Nemokumas, arba Ką prisiminti ištikus finansiniams sunkumams


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0