Gegužę sueina 7 metai, kai Jolanta ir Rimas sukūrė šeimą. Kadangi šeimos versle sukasi abu, kartu praleidžia laiko tiek, kiek atskirai dirbantys sutuoktiniai praleistų nebent per kokius 30 metų. „Galbūt kažkas sakys, kad negerai visą laiką maltis kartu, bet aš nenorėčiau ryte išeiti į savo darbą, grįžti vakare pavargusi ir susinervinusi nuo svetimų problemų, matyti savo ruožtu nuo svetimų problemų pavargusį vyrą ir praleisti vakare valandą kartu žiūrint televizorių, o paskui užmigti nusisukus nugaromis“, – tvirtina mūsų herojė.
Šiandien sėkmingai verslą plėtojanti Jolanta Pileckienė ir toliau nekeičia nuomonės: į sėkmę veda tik aktyvus veikimas, nuolatinis savęs ugdymas, kūrybiškumas ir drąsa rinktis sudėtingesnį kelią. Nepaisant kelių pasitaikiusių sunkmečių, Pileckiai tvirtina niekada nesvarstę galimybės emigruoti, o juo labiau – kreiptis pašalpų. „Jei bėdai prispaudus dėl duonos kąsnio reikėtų eiti ir valyti grindis – eičiau ir valyčiau“, – principui užsidirbti, o ne prašyti ištikima daugiavaikė mama. Nors, prisipažįsta, verslui dar tik įsibėgėjant, būdavo, kad parduotuvėje prie kasos tekdavo rinktis, šiandien vaikams pirkti pieno ar batono.
Pirmieji dveji bendro jųdviejų su Rimu gyvenimo metai, pasak Jolantos, buvo adaptaciniai: buvo tikrai visko, bet kuo toliau, tuo geriau pora išmoksta susidirbti, vis geriau supranta ir papildo vienas kitą. „Nekeisčiau tokio gyvenimo į jokį „normalų” kitų sutuoktinių gyvenimą“, – tvirtina.
Ką palikti prie kasų: duoną ar pieną?
Dabar, kai Pileckių šeimos verslas jau uždirba tiek pajamų, kad pakanka atsidėti santaupoms, atostogoms arba naujam automobiliui, pasakoti kitiems apie tinklinės rinkodaros privalumus tapo daug paprasčiau, – atėjo pasitikėjimas tiek šios verslo organizavimo formos, tiek savo pačių kaip verslininkų jėgomis. Iki 21-ojo procento, kuris kompanijos „Amway” versle reiškia vidutinį mėnesio atlyginimą Lietuvoje kelis kartus viršijančias pajamas, uždarbis labai svyruoja: gali siekti ir dešimtinę kitą, ir kelis tūkstančius eurų. Tuo verslo auginimo laikotarpiu, pasak Jolantos, sunkiausia subalansuoti pajamų srautus ir rasti lėšų į save kaip į verslininkę būtinoms investicijoms: pirkti kurą kelionėms į susitikimus, apmokėti verslo organizavimo išlaidas, skirti pinigų asmeniniam tobulėjimui. Būtent minėtame etape labai sudėtinga išsilaikyti finansiškai, psichologiškai ir visko nepamesti.
Sunkmečiais iš košės man kaip mamai reikėjo daryti tooookius patiekalus, kad vaikai juos valgytų. Bet tai buvo beribis kūrybinis iššūkis ir spyris į vieną vietą! Ir aš džiaugiuosi, kad tuo metu drąsa nugalėjo baimę, nes atgal kelio nebuvo. Jeigu tu nesikeisi – po metų tavęs šiame versle neliks, o aš labai nenorėjau netekti šitos galimybės. Priežastis, kodėl likau – tai viltis, suteikta žmonėms, kurie manimi patikėjo. Aš negalėjau visiems jiems pusiaukelėje pasakyti: atsiprašau, esu per silpna ir išeinu.
Penkis vaikus šeimoje auginanti Jolanta prisimena, kaip grįžus iš kokio ilgesnio seminaro tekdavo skausmingai suvokti: ateinančias tris savaites jokių realių finansinių įplaukų nenusimato. Štai tada gimdavo pačių įvairiausių kūrybinių sumanymų, kurie leisdavo išsisukti ir sulaukti sotesnių dienų. „Manau, kai kuriuos žmones tokie sunkmečiai, kai neturi iš ko gyventi, gali tiesiog išmušti iš vėžių, – kalba be jokio pamokslavimo balse. – Įsivaizduoju, kad tokiu metu daugeliui gali būti sunku vėl patikėti, kad ir jiems gali pavykti, tik kažką gyvenime reikia išmokti daryti kitaip.“
Šiandien jau prakutusi verslininkė pamena tuos laikus, kai nuėjusi į parduotuvę duonos ir pieno, prie kasos turėdavo rinktis, kurį iš pirkinių palikti, nes abiem pinigų neužtekdavo. „Tada pirkdavau pieną, nes žinodavau, kad namie dar yra kruopų ir bus galima išvirti košės“, – kūrybiškai žemiškus iššūkius spręsdavo didelės šeimos moteris. Ir džiaugiasi, kad tomis sunkiomis akimirkomis, kai viltį buvo pakeitusios nevilties ašaros, nepasidavė: jei būtų viską metusi ir išėjusi dirbti pagal profesiją samdoma buhaltere už kelis šimtelius eurų, lengviau nuo to niekam nebūtų buvę.
Atiduok kitam tai, ko pati stokoji
Kalbėdama apie savo šeimos sėkmę tinklinės rinkodaros versle, Jolanta atskleidžia vieną kertinių sėkmės sąlygų: nuolat mokytis. „Tai yra sudėtinga, – pripažįsta, – ir mes tai padarėme, o kitiems nepavyksta.“
Dalyvavimas įvairiuose mokymuose ir seminaruose kainuoja, kai kada – netgi gana didelius pinigus. Ir Pileckiams nebuvo taip, kad nuolat kišenėje gulėtų atliekamas tūkstantis saviugdai – toli gražu. Tačiau pora iš paskutinųjų važiuodavo, o grįžusi galvodavo, ką į trūkstamą biudžeto eilutę įdėti. Pasak Jolantos, jiedu su Rimu aiškiai suvokė, kad kuo daugiau į save investuos, tuo daugiau turės, ką atiduoti kitiems.
Versle labai svarbu sugebėti pamatyti, ko tau asmeniškai trūksta, kad pasiektum, padarytum, įgyvendintum, uždirbtum. Su verslo ir pajamų augimu asmeninis augimas susijęs tiesiogiai, nes jei neaugi pats kaip asmenybė, kas paskui tave eis, kas su tavimi norės būti, tavęs klausyti, kas tavim tikės tiek, kad išgirdęs pasiūlymą daryti vienaip ar kitaip, sakys: gerai, darom? Vadovaujamės išmintimi, kad tai, ko tau pačiam trūksta, turi atiduoti: trūksta laiko – eik savanoriauti, trūksta pinigų – aukok.
Kartais savo grupės žmonių, atsisakančių vykti į mokymus dėl to, kad paskui esą neturės ką valgyti, Jolanta sako gailėdavusi. O paskui pradėjo galvoti, kad be reikalo, nes iššūkiai žmogų augina ir pastato ant kito laiptelio. Dabar mūsų herojė svarsto, kad tik pagrindo iš po kojų išmušimas dažnam duoda motyvaciją siekti daugiau ir eiti pirmyn.
„Galvoju, kad tas 12-kos verslo klasių su „Amway“ baigimas buvo verslo vertės pajautimas, savęs nugalėjimas, savo baimių įveikimas, stipri pagarba tiems ir tausojimas tų, kurie sunkiomis akimirkomis suteikė antrąjį kvėpavimą, – išmoktas pamokas vardija Jolanta. – Visada buvau atvira į mane dedamai informacijai, sėmiau naujoves, pildžiausi. Versle turbūt sunkiausia nueiti pirmąjį kelio etapą, kai, regis, trūksta ir laiko, ir pinigų, ir žinių, ir vidinių išteklių. Taigi, išėjau tik asmeninio augimo mokyklą, prie kurioje įgytų žinių dabar turės prisidėti antrasis etapas – lyderystė.“
Gegužės 7 d. rengiamuose Verslių mamų apdovanojimuose versli mama Jolanta Pileckienė kartu su kitomis dviem pretendentėmis Milana Jonikiene ir Rūta Vitkevičiene yra nominuota pagrindinėje – Metų verslios mamos‘ 2016 – kategorijoje. Linkime Jolantai kuo didžiausios sėkmės! Atvykite savo favoričių palaikyti ir Jūs – renginio viešnių ir svečių registracija vyksta čia.
