Sociologė Jolanta Reingardė: didieji verslai – vyrams, smulkieji – moterims?

Jolanta Reingarde

„Didieji verslai ir prestižinės profesijos – vyrams, o moterims lieka smulkusis verslas, darbas „moteriškose“ srityse, įsipareigojimas imti motinystės atostogas, mažesni atlyginimai, pensijos, pasirinkus dirbti nepilną darbo – ženkliai sumažėjusi ekonominė nepriklausomybė“, – žiniasklaidai yra teigusi sociologė dr. Jolanta Reingardė, kurios pranešimas apie Europos lyčių lygybės indeksą ir Lietuvos situacijos analizė balandžio 5 d. rengiamoje edukacinėje konferencijoje „Aš – versli mama“ žada įžiebti karštas diskusijas: ar vis tik mes tokios verslios ir laisvos, kaip galėtume būti?

Europos lyčių lygybės institute analitike dirbanti socialinių mokslų dr. Jolanta Reingardė mano, kad moterų ekonominio augimo potencialas – tarsi nenaudojamas rezervas. Pasak jos, nors merginos gabios, mokosi, valstybė daug investuoja ir jos baigia universitetus, dėl normų, stereotipų ir institucinių barjerų realiai to neišnaudoja, nesukuria gerovės nei sau, nei šeimai, nei visuomenei ar šalies ūkiui. Kaip rodo statistika, ES šalyse narėse net 60 proc. moterų turi universitetinį išsilavinimą, bet vėliau darbo rinkoje tai niekaip neatsispindi.

Europos lyčių lygybės instituto apie Europos Sąjungos šalis parengtoje ataskaitoje „Moterys ir ekonomika“ pažymima, kad moterys dažniau nei vyrai dirba nepilną darbo dieną – tai padeda joms derinti karjerą ir šeimą, bet kartu ir didina ekonominę priklausomybę nuo partnerio ar valstybės. Visu etatu dirbančios moterys ES sudaro 54 proc., vyrai – 75 proc. visų dirbančiųjų. Moterų darbdavių darbo rinkoje yra vos 2 proc., vyrų – triskart daugiau (6 proc.).

Lietuvoje moterų užimtumo rodikliai, ir taip esantys mažesni nei vyrų, siekia tik 62 proc. (tolokai iki strategijos Europa 2020 siekiamų 75 proc., ar ne?). Moterys skatinamos dirbti visą darbo dieną, bet išėjusios motinystės ir vaiko priežiūros atostogų, nebeturi tiek lanksčių galimybių kaip Vakaruose.

Nespręsdami lyčių lygybės problemų, turime išsekusias moteriškes, dirbančias po 2–3 pamainas, stresines situacijas šeimose, smurtą prieš vaikus, prieš jas pačias, byrančias šeimas ir kas antrą besiskiriančią porą Lietuvoje. Ir nepažiūrime giliau, į fundamentalesnes priežastis. Ne vien paviršinės problemos lemia prastą žmonių santykių kokybę, kokia yra dabar.

Dalinis užimtumas, pasak mokslininkės, yra vienas iš būdų padėti šeimai ir išlikti darbo rinkoje, ir auginti vaikus. „Jei darbus vyras ir moteris dalijasi po lygiai, vyras prisideda prie vaikų globos, vaikų priežiūros paslaugos išsprendžiamos ir kompensuojamos, moteris išlieka darbo rinkoje, galima kalbėti apie didelius privalumus“, – sako sociologė.

Analitikė atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dažna nuomonė, esą moterys kažko siekia vyrų sąskaita. Tarsi moterų įgalinimas reikštų, kad vyrų padėtis suprastės, jie uždirbs mažiau ir taip išlyginsime padėtį. Tačiau lyčių lygybės nauda seniai įrodyta ekonomiškai – įmonės ir valstybės, kurios šiai sričiai nuosekliai skiria dėmesio, sukuria tinkamų įrankių ir randa finansinių išteklių, sukuria visai kitą gyvenimo kokybę.

Sunkmečio sąlygomis moterys visoje Europoje rodė, kad jos gali lanksčiau prisiderinti, jeigu reikia – dirbti už minimalų atlyginimą, nes neturi privilegijos rinktis, kadangi jaučia pareigą išlaikyti vaikus. Tuo metu vyrams kartais atrodo, kad tai jų teisė nedirbti už minimalų atlyginimą – vyrų atveju turime kiek rigidiškesnį mąstymą ir ne tokį paslankų santykį su realybe.

Kaip pastebi dr. Jolanta Reingardė, didžioji dalis moterų verslo – smulkus ir vidutinis, nes stambieji verslai sutelkti vyrų rankose. „Ten, kur tikrai yra galia ir pinigai, iškart rasime mažiau moterų. Tokius verslus plėtojant žaidžiama pagal vyriškas taisykles, o jei esi kitokia, tenka įveikti daug normų ir barjerų. Vyrai turi formalius ir neformalius tinklus, žmones, su kuriais gali konsultuotis iškilus problemai, pasitarti, nueiti, išspręsti – tuose tinkluose moterys net neegzistuoja“, – teigia mokslininkė.

Ji įsitikinusi, kad moterų sąmoningumą reikia ugdyti nuo pat jaunumės: tada merginos augs ambicingos, motyvuotos, supras, kad yra tokios pat gabios ir talentingos kaip vyrai, ne ką prastesnės verslininkės, o šeimos klausimai, kurie visą laiką moteriai velkasi kaip uodega, netaps tik jai primetama slegiančia problema.

Pritarsime ar ginčysimės? Kryžiuosim ietis? Kad ir kaip ten būtų, po Lyčių lygybės indekso apžvalgos laukia karšta diskusija, nes visi tie skaičiai, lyginimai su kitomis ES šalimis, sociologų įžvalgos ir piešiamos tendencijos – tiesiogiai apie mus, verslias mamas. Dr. Jolantos Reingardės pranešimas – nuo 11 val. Susitikime balandžio 5-ąją Vilniuje, penktojoje edukacinėje konferencijoje „Aš – versli mama“. Registracija čia.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.