Dr. Birutė Miškinienė: MBA Antreprenerystė – tai investicija į save

Birute Miskiniene_versli mama

„Antreprenerystės magistrantūra nėra darbas auditorijoje – tai yra mokymasis darant, learning-by-doing. Ir jeigu antreprenerystės studijos tau nedavė investicinės grąžos, tai kažkas negerai arba su tavimi, arba su pasirinktomis studijomis“, – tvirtina dr. Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė.

Vilniaus universiteto Verslo mokykloje nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pradedama vykdyti nauja magistrantūros programa anglų kalba – MBA Antreprenerystė. Kas ta antreprenerystė ir kas čia per studijos, kalbamės su šios mokyklos direktore dr. Birute Miškiniene ir programų vadove Aiste Ptakauske.

Pradžiai priminsime, kad portalą VERSLI MAMA su Vilniaus universiteto Verslo mokykla sieja ne pirmus metus trunkantis bendradarbiavimas: 2017 m. ir 2018 m. buvome šios mokyklos organizuojamos metinės konferencijos Versli šeima turinio ir komunikacijos partneriai, o jos programų vadovė Aistė Ptakauskė ne kartą gelbėjo verslias mamas kūrybinių industrijų marketingo klausimais. Būtent Aistės dėka praėjusių metų gruodį verslios mamos turėjo galimybę konsultuotis su kūrybos verslo guru Davidu Parrishu iš Jungtinės Karalystės – išties unikali proga, kuria dalis mamų neišdrįso pasinaudoti dėl silpnų anglų kalbos žinių.

Stiprios anglų kalbos – pasiekusios C1 lygį – reikės ir norinčioms studijuoti naujojoje MBA Antreprenerystės programoje. Jos paskaitų grafikas, anot Aistės, tobulai sudėliotas užimtai versliai mamai: paskaitos vyks tik du savaitgalius per mėnesį, taigi šeimai ir nuosavam verslui liks pakankamai laiko.

Į šią studijų programą gali stoti visų sričių (krypčių) stojantieji, jei turi ne trumpesnę kaip 3 metų vadybinio darbo patirtį, taip pat baigusieji pirmosios pakopos Verslo ir vadybos krypčių grupės ir (ar) ekonomikos krypties studijas kolegijoje ir (ar) Verslo ir vadybos arba ekonomikos papildomąsias studijas.

Prisipažinsime, programos aprašymas VU Verslo mokyklos svetainėje mums pasirodė pernelyg painus ir nesuprantamas. Todėl nudrožėme pas šios programos kūrėjas, Birutę ir Aistę, ir tiesiai šviesiai paklausėme versliai mamai rūpimų klausimų.

Antreprenerystė nėra tiesiog verslumas

Dr. Birutė Miškinienė verslo mokyklų pasaulyje sukasi jau daugiau kaip 12 metų ir MBA programa Lietuvoje buvo viena jos svajonių. Per savo karjerą jai teko padirbėti Švietimo ir mokslo ministerijos departamente, atsakingame už aukštojo mokslo studijas, kur turėjo galimybę prisidėti prie savosios svajonės išsipildymo – būtent Birutės pastangomis Lietuvoje atsirado MBA laipsnis. Tačiau jis nebuvo visai toks, kokį esant tinkamą verslininkui įsivaizdavo pati svajotoja.

„Visada galvojau, kad žmonės, kurie ateina į verslo administravimo magistrantūros studijas, jose nepelnytai vargsta: studijuodami pagal vadinamąją master of science programą, turi labai daug skaityti, lankyti paskaitas, rašyti visokius tarpinius rašto darbus. O studijuojantieji verslą arba galvojantieji, kad vieną dieną viską paliks ir eis to verslo daryti, paprastai nėra iš tų, kuriems tie rašto darbai labai sekasi. Jie dažniausiai yra iš tų, kurie daugiau daro, negu rašo“, – kaip vieną esminių verslo administravimo programų trūkumų mini pašnekovė.

Štai taip ir radosi MBA Antreprenerystės programa, kuri nuo kitų panašių verslo administravimo magistrantūros studijų skiriasi tuo, kad yra, Birutės žodžiais tariant, visiškai praktinė. Tiesa, iš pradžių ir VU Verslo mokyklos komanda galvojo siūlyti tradicinę paprastą verslo magistrantūros studijų (MBA general management) programą, kokias turi daugelis kitų verslo mokyklų. Šios programos būna skirtos vadovams, dirbantiems su žmonių kolektyvais korporatyvinėse įmonėse ir darantiems savo korporatyvinę karjerą. Tačiau pradėjusi domėtis ir gilintis, pamatė, kad versliems žmonėms reikia ne to.

„Juokaudami sakome, kad MBA Antreprenerystės programa – tai mūsų kūdikis. Ją ilgai brandinome, daug ginčijomės, kovojome ir vis tikrinomės, ar teisingai konstruojame“, – kad kūrybinis kelias nebuvo lengvas, pripažįsta Birutė. Pavyzdžiu VU Verslo mokyklos komanda rinkosi tas vietas ir tas tautas, kurios istoriškai yra labai verslios. Buvo nuvykusi į Izraelį, kur susitiko su jų ekspertais, lankėsi Amsterdamo universiteto Verslo mokykloje. Po šių vizitų pradėjo linkti prie minties, kad VU Verslo mokykloje reikia kurti antreprenerystės programą. Į kompaniją pasikvietė ir tikrą verslininką – Vytautą Kratulį, Hurracan Cafe tinklo įkūrėją ir vystytoją, su kuriuo nuolat tarėsi, ko MBA Antreprenerystės programai būtinai reikia.

Birželį lankydamasi antreprenerystės konferencijoje Stanfordo universitete – prestižinėje aukštojo mokslo įstaigoje, nuolat patenkančioje į stipriausių JAV universitetų trejetuką – su jo Antreprenerystės centro direktore aiškinosi, kaip verslumo mokoma Stanforde. „Po pokalbio jautėmės pakylėti, nes amerikiečių mokymo schema, metodai ir požiūris yra visai tokie patys, kokius šiai programai Vilniaus universiteto Verslo mokykloje pasirinkome mes. Taigi, turėjome labai gerą progą Jungtinėse Valstijose pasitikrinti, ar einame tinkama kryptimi“, – tvirtina VU Verslo mokyklos direktorė.

Antreprenerystė talpiau skamba angliškai. Ji nėra tiesiog verslumas, kaip dažnai mūsuose suprantama. Tai verslo idėjų kūrimas, naujų įmonių steigimas, rizikingų verslo sumanymų ėmimasis, socialinė ir ekonominė atsakomybė. Sulietuvinto angliško termino vartojimui pritarė net Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

O tas neįprastai skambantis MBA, ar jis reiškia tikrą magistrantūrą, kurią baigus įgyjamas magistro laipsnis? „Taip, tai yra magistrantūra, tik kitokia, praktinė. Ji trunka vienerius metus, tad dirbama intensyviu grafiku ir magistro laipsnis įgyjamas greičiau, bet, mano supratimu, įdomiau“, – įsitikinusi Birutė.

Į šią programą kviečiami žmonės, kurie jau turi verslo patirties, nes minėtieji aktyvaus mokymosi metodai šiuo atveju reiškia, jog sėdėti ir konspektuoti reikia mažai, o stumti laiką kur nors auditorijos kampe beveik nėra galimybių, nes per paskaitas mokomasi vieniems iš kitų. Stojant į MBA Antreprenerystės studijų programą reikės dalyvauti motyvacinio vertinimo pokalbyje. Priėmimo sąlygas rasite Konkursinio balo sandaros lentelėje.

aiste ptakauskė

Aistė Ptakauskė, VU Verslo mokyklos MBA Antreprenerystės programos vadovė.

Paskaitos – 2 kartus per mėnesį

Aistė Ptakauskė, MBA Antreprenerystės programos vadovė, bus viena iš tų, su kuria teks turėti reikalų per motyvacinį vertinimą. Tiesa, mums labiau rūpi ne tai, ko tikėtis šio pokalbio metu, o pats studijų programos organizavimas.

Iš Aistės sužinome, kad paskaitos vyks dvi dienas per savaitę, kas antrą savaitgalį. Penktadieniais ir šeštadieniais laukia pilna diena paskaitų, tada kitas savaitgalis laisvas, po jo – vėl penktadienis ir šeštadienis paskaitų, ir t. t. Iš viso programoje yra 9 moduliai, atitinkantys verslo kūrimo ir vystymo žingsnius. Vienam moduliui išeiti per mėnesį reikės dviejų penktadienių ir dviejų šeštadienių auditorinio darbo. Tiesa, programoje dirbs ir kviestinių dėstytojų iš Kanados, Maltos, Nyderlandų – jų atvykimo proga į paskaitas teks atvykti ne tik penktadieniais ir šeštadieniais, bet ir ketvirtadieniais.

Visomis kitomis dienomis darbas vyks savarankiškai, o dėl individualių konsultacijų su dėstytojais teks tartis atskirai.

Jau minėtieji aktyvūs dėstymo metodai reiškia, kad studijuojant MBA Antreprenerystę bus taikomas vadinamasis apverstos klasės (angl. flipped classroom) modelis: klausimus dėstytojui uždavinės studentai, o ne atvirkščiai.

„Mes tikimės, kad studentai atsineš savo atvejų ir klausimų, o dėstytojas dirbs daugiau kaip konsultantas, fasilitatorius, mentorius. Žinoma, bus ir bendro pobūdžio paskaitų, tačiau ir šios bus daugiau atvejų analizė, interaktyvios diskusijos, simuliacijos. Likusį paskaitų laiką studentai turėtų užpildyti savo idėjomis, klausimais, atvejais“, – lūkesčiais dalinasi programos vadovė.

Studijų vizito teks vykti net į Indiją

Be 9 jau minėtų programos modulių yra numatytos išvažiuojamosios praktinės sesijos, vadinamieji study visits. VU Verslo mokyklos direktorė atkreipia dėmesį, kad daugelyje MBA programų studijų vizitas yra privalomas.

Tuo tarpu VU Verslo mokykla nuėjo kiek kitu keliu. „Jau žinome, kad į šią magistrantūrą ateis daugiausia dirbantys žmonės, kuriems išvažiuoti savaitei yra sudėtinga. Todėl nusprendėme pasiūlyti rinktis vieną iš trijų studijų vizito krypčių: vykti į Indiją, Nyderlandus arba pasirinkti optimalų laiko ir pinigų požiūriu pasiūlymą likti Lietuvoje“, – aiškina Birutė. Studijų vizito kaina neįeina į studijų mokestį ir yra mokama papildomai.

Pirmoji kryptis – technologinė antreprenerystė – ją pasirinkusius nuves į Indiją. Naujajame Delyje bus galima susipažinti su technologiniais startuoliais ir technologijų antrepreneryste, jų ekosistema.

„Kai kalbame su pirmakursiais, niekas iš jų nenori kurti tradicinio verslo – visi nori daryti technologinius startuolius. Tai vadinamieji plėtojamieji verslai (angl. scalable businesses), kurie pritraukia rizikos kapitalo finansavimą. Tuo tarpu tradicinį verslą, pavyzdžiui, kavinę, iš pradžių finansuoja trys F – founders, friends and family (angl. įkūrėjai, draugai ir šeima), kitų dar vadinami tiesiog Fools (angl. kvailiai)“, – gero humoro negaili Aistė, vadovaujanti MBA Antreprenerystės programai.

Antroji kryptis – socialinis verslas. Jam bus skirtas studijų vizitas į Roterdamą (Nyderlandai), kur stipri vadinamoji socialinė antreprenerystė. Tokios įmonės visą gautą pelną investuoja į gero darymą. „Tarkime, jei noriu pagerinti tarpkultūrinį dialogą tarp visų Lietuvoje gyvenančių tautų, visą mano įmonės sugeneruotą pelną (pavyzdžiui, iš mokymų ir konsultacijų) investuoju į visuomenės nuomonės keitimą“, – populiariai aiškina Aistė.

Į šios programos dalies ruošimą yra įsitraukusi Roterdamo savivaldybė. Ji duoda konkretų atvejį, o studentai kartu su kolegomis iš Olandijos, Prancūzijos ir Australijos mišriose komandose tą problemą sprendžia. Šis socialinės antreprenerystės projektas „Pressure Cooker“ (liet. greitpuodis) Roterdame vyksta jau seniai, o jo pavadinimas taikliai nusako pačią darbo esmę: į vieną katilą sumetama daug tautybių žmonių, kuriems spaudimo sąlygomis tenka nagrinėti konkrečią problemą.

Trečioji kryptis – kūrybinis verslas. Ši programos dalis vyks Vilniuje ir leis susipažinti su kūrybiniu verslu, suprasti, kas yra kūrybiškumas, kaip gimsta kūrybiniai produktai ir kaip juos parduoti.

Viena pagrindinių kūrybinį verslą kamuojančių bėdų yra ta, kad ne taip jau lengva prisivilioti žmonių į renginius, net jei tie renginiai nemokami. Šiais laikais vertingiau už bilieto kainą yra laikas. Laisvalaikiui dabar turime begalę pasiūlymų – pradedant pornografija ir baigiant pianinu grojančiais kačiukais, tad konkurencija kūrybinio verslo sektoriuje pakankamai didelė.

Kūrybinių industrijų marketingas – tik viena medalio pusė. Kita, netgi svarbesnė, yra kūrybiškumo ugdymas. „Antreprenerių ruošimo aukštąja mokykla Nr. 1 pasaulyje laikomas Babsono koledžas kūrybiškumo modulį yra įtraukęs kaip privalomąjį. Būsimieji MBA magistrai verslininkai kartu kuria parodas ir koncertus, nes, koledžo manymu, tai ne tik ugdo supratimą apie konkrečią industriją, bet ir lavina komunikacijos, bendradarbiavimo įgūdžius, taip pat suvokimą, kas yra tas kūrybiškumas ir kūrybiškas mąstymas, nes ne bet kokia pasakyta ar padaryta nesąmonė yra kūryba“, – atkreipia dėmesį Aistė.

Juo labiau kad kūrybinis verslas – tai darbas komandoje. Pasak kūrybinių industrijų žinovės, kai dirbi komandoje ne ant scenos, labai lengva kažkur nenueiti, kažko nepadaryti iki galo. Bet kai visa komanda stovi ant scenos ir turi konkrečią užduotį atlikti kartu ir kokybiškai, nėra kur slėptis – iš karto pasimato, kas yra, o kas nėra komandos žaidėjai.

Baigiamasis darbas – praktinis

Pasak programos vadovės Aistės, iš motyvacinių pokalbių jau matyti, kad MBA Antreprenerystės programoje ketina studijuoti kelios žmonių grupės.

Vieni pradėjo savo verslą, bet jiems kažkas nepavyko (arba jiems atrodo, kad nepavyko) ir jie klausia, kodėl. Kiti dirba samdomus darbus, bet norėtų pradėti vystyti savo verslą ir siekia sužinoti, kaip tai daryti, nuo ko pradėti ir į ką atkreipti dėmesį. Treti dirba korporacijose ir net nenori iš jų išeiti, bet, kaip patys įvardina, siekia kurti daugiau pridėtinės vertės įmonei, t. y. greičiausiai nori būti inovacijų vadybininkais, už verslo plėtrą, naujas idėjas ir jų įgyvendinimą atsakingais žmonėmis.

Birutės bandymą pateikti MBA Antreprenerystės studijas kaip neturinčias baigiamojo darbo Aistė kaip mat vetuoja. „Tai nėra visiškai tiesa, nes baigiamasis darbas bus, – juokiasi. – Tik jis nebus mokslinis-tiriamasis. Tai bus praktinis patyriminis projektas, t. y. studentai grupėse turės spręsti konkrečias verslo problemas.“

Dalį problemų baigiamajam darbui rengti VU Verslo mokykla pateiks bendradarbiaudama su savo socialiniais partneriais – konkrečiais verslais, o dalį problemų galės siūlyti patys studentai. „Pavyzdžiui, turite naują produktą ir norite jį ištestuoti bei įvesti į rinką. Štai šį atvejį ir galite spręsti kartu su savo bendrakursiais“, – aiškina programos vadovė.

Pabaigai – apie pinigus

MBA Antreprenerystės metinė studijų kaina – 8870 EUR. Yra galimybių pasinaudoti valstybės paskola arba dalintis studijų mokesčiu su savo darbdaviu.

„Kalbant apie studijų kainą, svarbu prisiminti, kad tai yra magistrantūra. Iš to, ką matome per motyvacinius pokalbius, aišku, kad dažniausiai šias studijas renkasi žmonės, jau turintys vieną magistro, kai kas – net daktaro laipsnį. Tad, mūsų suvokimu, šios studijos yra visiška investicija į save“, – atkreipia dėmesį Birutė.

Palyginti su kitų Lietuvoje vykdomų MBA programų kaina, VU Verslo mokyklos siūloma nėra nei pati didžiausia, nei pati mažiausia. „Tačiau noriu atsakingai pasakyti, kad ji yra tik startinė ir toliau tikrai didės, o ne mažės“, – pabrėžia VU Verslo mokyklos vadovė.

Taip pat skaitykite:
NIEKADA NEVĖLU Zervynose: rugpjūčio stovykla veiklioms, verslioms ir turtingoms
Verslas Lenkijoje – ar bandėte? (kvietimas į jaunimo mainus)
Kalbų verslo užsienyje savininkė Nida: persilaužia visi, bent šiek tiek mokantys kalbą

Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>