Egzaminų stresas: argi baigiamieji lemia visą jaunuolio gyvenimą?

Egzaminų stresas – vargiai išvengiamas, nes laikydamas baigiamuosius, jaunuolis susitinka su nežinomybe, savo paties, tėvų, mokytojų lūkesčiais. Norint sumažinti egzaminų keliamą stresą, reikia suvokti, kad net ir nepasisekus visada galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti.

Paauglių psichologė, „Šviesos“ išleistų knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ ir „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas?“ bendraautorė Asta Blandė sako, kad savo aplinkoje galime sutikti žmonių, kurie į bet kokį, net ir mažiausią stresą, pavyzdžiui, netikėtumą, nekomfortišką situaciją arba situaciją, kuri turi daug nežinomųjų, reaguoja neadekvačiai stipriai. Tai lemia tiek prigimtinės žmogaus savybės, tiek šeimos auklėjimas, tiek jo gyvenimiška patirtis.

Anot jos, praktika rodo, kad jautriai į egzaminus reaguoja tie, kurie mano, jog būtent ši situacija nulems tolesnį jo gyvenimą. Taip pat tie, kuriems būdingas didesnis perfekcionizmas, noras pasirodyti tobulai visose situacijose, tie, kurie jaučia labai stiprų spaudimą iš aplinkos ar mano, kad tik įvertinimas parodys, koks buvai mokinys ir kiek daug mokeisi.

A. Blandė pažymi, kad egzaminų stresas mokyklinės sesijos laikotarpiu vargiai išvengiamas, todėl labai svarbu, ką ir kaip mes mąstome.

Egzaminai yra stotelė, po kurios ir toliau vyks gyvenimas. Jie yra svarbūs, tačiau, patikėkite, jie nėra tokios svarbos, kad nulemtų visą likusį jūsų gyvenimą. Net ir nepasisekus, galima rasti kitų kelių savo svajonei pasiekti, ir realybėje man tenka sutikti nemažai žmonių, kurie tai įrodo savo pavyzdžiu.

Psichologė išvardina penkis esminius patarimus egzaminus laikantiems jaunuoliams arba jų tėvams:

  1. Paprašykite savo artimiausios aplinkos jūsų nespausti ir apie egzaminus kalbėti pozityviai arba nekalbėti išvis;
  2. Prašykite pasitikėti jumis ir jūsų galimybėmis;
  3. Pasakykite savo artimiesiems, jog palaikytų ir padrąsintų, o ne savo norais darytų jums spaudimą;
  4. Nesilyginkite su draugais – jie eina savo keliu ir kuris kelias atneš laimę – pamatysite tik vėliau;
  5. Pailsėkite bent dieną prieš egzaminą, o dar geriau – kelias. Taip pasirodysite kur kas geriau.

Ruoštis paskutinę minutę – klaida

A. Blandė perspėja, kad viena iš dažniausių klaidų – ruošimasis paskutinėmis paromis, atsisakant poilsio. Tokiu būdu informacija „sugrūdama“ į trumpalaikę atmintį, o išsekęs organizmas neretai trukdo susikaupti ir lemtingąją dieną parodyti geriausią savo pusę.

„Tenka sutikti jaunuolių, kurie prieš egzaminą pirmą kartą savarankiškai pasirenka preparatus, kurie streso ar nerimo iškankintą organizmą paveikia kiek kitaip, nei jie tikėjosi. Tad egzamino dieną jie būna mieguisti, lėtesnės reakcijos arba atvirkščiai – ypatingo jautrumo, dirglumo“ – sako psichologė.

Yra dar viena kategorija jaunuolių, kurie, pasak A. Blandės dirba „sekliais“ ir nuolat seka informaciją, tikėdamiesi rasti būsimo egzamino klausimus, temas ar atsakymus. Tai taip pat sukelia nemažai sumaišties ir kartu didžiulę viltį (arba, neradus nieko, atvirkščiai – neviltį), kuri kartais egzamino dieną subliūkšta, o su tomis emocijomis susitvarkyti užtrunka laiko ir pareikalauja nemažai energijos.

Taip pat skaitykite:
Versli mama ir jos super užimtų smegenų valdymas
Kunigas Rytis Gurkšnys: iš kur pasisemti stiprybės vadovams (I)
Laimingos moters savaitgalis Palangoje (registracija)

Prisiminkite savo ritualus

Stresui per egzaminus mažinti psichologė pataria prisiminti nusiraminimo ritualus. Tai gali būti ypatingų minčių skrynelė, dienoraščio rašymas, muzika, kūno mankšta, pasibuvimas su draugais, aptariant baimes ir galimybes. Be to, stiklinė vandens, rytinis dušas suteikia žvalumo, švaros ir didesnės koncentracijos.

 

„Žinokite, kad einate pasigalynėti su pačiu savimi: egzaminas yra ne klausimai, o tai, kaip jūs gebate susitvarkyti su ypatinga situacija. Tokių situacijų gyvenime bus nemažai, tad parodykite savo gabumus čia. Ir būtinai prisiminkite, kad jūs – žmogus ir turite ne tik galių, bet ir silpnybių, trūkumų, kurie jus riboja. Neteiskite savęs už tai. Tobulybės egzaminų nelaiko, jų tiesiog tarp mūsų nėra“, – apibendrina psichologė A. Blandė.


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

0