Privati ergoterapijos klinika vaikams, pasak jos įkūrėjos Valdos Gulbinienės, yra geriausias gyvenime priimtas sprendimas. „Visada giliai širdyje jaučiau, kad, norint išpildyti save, man trūksta darbo su pačiais mažiausiais“, – teigia savo srities specialistė ir verslininkė.
Valda – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Psichiatrijos klinikos ergoterapeutė ir Reabilitacijos klinikos dėstytoja. Prieš keletą metų begalinė meilė vaikams ir noras padėti jiems gyventi kokybiškiau įkvėpė ją įkurti privačią kliniką.
Šiandien, taikant moderniausius gydymo metodus, Valda kartu su patyrusia profesionalių specialistų komanda padeda psichikos sutrikimų turintiems pacientams ne tik atkurti sutrikusias funkcijas, bet ir įgyti kasdienybėje reikalingų socialinių įgūdžių.
Įkvėpė vaikai, paskatino kolegos
Vaikai, turintys raidos sutrikimų, dažnai susiduria su sensorinės integracijos sutrikimais. Jie patiria tokius sunkumus kaip jautrumas plaunant galvą, kerpant nagus ar plaukus. Tokius vaikus erzina garsai, prisilietimai, maisto tekstūros. Šios kasdienės veiklos, kurios mums yra įprastos, jiems kelia didžiulių iššūkių.
Pasak Valdos, tokiems vaikams padėti gali ergoterapija – žmogaus galimybių atkūrimas, palaikymas arba sutrikimų kompensavimas tikslinga veikla. Taip siekiama žmogui padėti savarankiškai gyventi, atsižvelgiant į jo norus, poreikius ir visuomenės nustatytus reikalavimus.
Ergoterapeutai – vieninteliai specialistai, turintys kompetencijos dirbti su šia sritimi, tad skubi jų intervencija ankstyvame amžiuje yra labai svarbi. „Deja, valstybiniuose raidos centruose šeimoms eilėse tenka laukti ir pusę metų“, – apgailestauja Valda.
Jos teigimu, raidos centruose psichikos sutrikimų turintiems vaikams nustatoma diagnozė, o ergoterapijos taikymas ten tėra trumpa intervencija – dažniausiai šeimoms suteikiamos rekomendacijos, kaip dirbti namuose.
Tačiau tokiems vaikams būtina tęstinė pagalba, todėl neretai tėvai ieško privačių ergoterapeutų ir kitų specialistų, kurie teiktų kompleksines raidos lavinimo paslaugas.
„Raidos atkurti per savaitę ar dvi yra neįmanoma“, – tvirtina Valda ir priduria, kad noras šias paslaugas padaryti prieinamesnėmis buvo viena iš priežasčių įkurti nuosavą kliniką.
„Jaučiau labai didelį palaikymą iš kolegų psichiatrų. Jie, jausdami augantį pagalbos poreikį, nuolat klausdavo, ar nedirbu privačiai, bei skatino to imtis. Galiausiai atėjo diena, kai supratau, kad tai jau ne apie mane, o apie vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir nusprendžiau, kad privalau tai padaryti“, – pradžią prisimena versli mama.
2021-ųjų balandžio 9-ąją buvo įregistruota įstaiga „Savarankiški vaikai“. „Šiandien manau, kad tai buvo geriausias sprendimas mano gyvenime. Sutinku tiek nuostabių žmonių, kurie man ir mano komandai atneša neįkainojamos patirties. Esu be galo dėkinga pacientų tėvams, kad renkasi mus, pasitiki ir džiaugiasi rezultatais kartu“, – pasakoja klinikos įkūrėja.
Sėkmės receptas
„Pagrindinis mano ir mano komandos tikslas – padėti pacientams tapti nepriklausomais nuo kito asmens ir suteikti jiems galimybę maksimaliai džiaugtis aukšta gyvenimo kokybe. Klientai dažniausiai kreipiasi dėl vėluojančios raidos, kuri sutrikdo vaiko savarankiškumą, savipriežiūrą, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Neretai sulaukiame mažųjų pacientų, kuriems reikia pagalbos lavinant dėmesio koncentraciją, kad ji atitiktų vaiko raidos amžių“, – vardija Valda. Ji priduria, kad ergoterapijos klinika vaikams sėkminga tik profesionalios komandos dėka – būtent kolektyvas tapo raktu į sėkmę.
Šiuo metu ergoterapijos klinika vaikams savo komandoje turi vaikų-paauglių psichologę, logopedę ir dvi ergoterapeutes. Viena jų – buvusi Valdos studentė.
Aukštą kolegės kompetenciją Valda sako pastebėjusi dar tuomet, kai ji atliko praktiką Psichiatrijos klinikoje. Jos darbštumas ir pareigingumas – aukščiausio lygio.
„Iš patirties žinodama, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgyjame galią savo žiniomis keisti gyvenimus, ją, baigusią ergoterapijos studijas, net nedvejodama pasikviečiau į savo komandą. Šios specialistės santykis su vaikais ir tėvais yra puikus, o pasiekti rezultatai – neįkainojami“, – kolegei gražių žodžių negaili Vaida.
Privačioje gydymo įstaigoje, taip pat ir LSMU Psichiatrijos klinikoje, kurioje dėsto pašnekovė, Universiteto studentai dažnai atlieka praktiką. Dirbama su įvairius psichikos bei elgesio sutrikimus turinčiais vaikais ir paaugliais.
Džiaugiuosi, kad dirbdama Universitete galiu studentams parodyti atvejus, kurie yra sudėtingiausi ne tik diagnozuojant, bet ir teikiant kompleksinę pagalbą.
Pagyrų ji negaili ir kitoms klinikos specialistėms: „Drauge mums pavyksta pasiekti tai, kas prasminga, o ne tai, kas paprasta ir lengva. Mes tikime, kad visas pasaulio laikas priklauso vaikams.“
Pasak Valdos, LSMU skiria daug dėmesio, kad iš Universiteto jaunieji specialistai išsineštų aukščiausio lygio žinias ir įgūdžius. Studijos čia ypatingos tuo, kad kiekvienas dėstytojas dirba ir klinikinį darbą, tad visa teorija yra paremta klinikine praktika.
Pagalbos trūksta ne tik Lietuvoje
Ergoterapeutė pasakoja, kad visų klientų istorijos yra unikalios ir labai individualios. Tačiau ji pastebi tendenciją, kad psichikos sutrikimų turintys vaikai kompleksinės pagalbos laiku nesulaukia ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.
„Mane labiausiai džiugina ir taip pat liūdina į konsultacijas vis dažniau atvykstantys emigrantai. Sulaukiame klientų iš Anglijos, Airijos bei Vokietijos. Labai smagu, kad jie renkasi mus, tačiau gaila ir liūdna, kad tose šalyse nesulaukia greitos ir tinkamos pagalbos“, – atvirayja pašnekovė.
Vieni klientai iš Vokietijos dėl vėluojančios vaiko raidos atskrido mėnesiui. Apsigyveno netoli įstaigos, kad galėtų kiekvieną dieną lankyti užsiėmimus. Per tą mėnesį pavyko pasiekti labai daug. Mažylio savarankiškumas, smulkioji motorika atsikūrė pagal vaiko raidą, išmoktus įgūdžius jis gebėjo pritaikyti ir savo namuose.
Tačiau jiems sugrįžus atgal ir laiku nesulaukus eilės pas specialistus, situacija vėl pablogėjo. Po šio įvykio šeima apsisprendė grįžti gyventi į Lietuvą. Man tai didžiausias įvertinimas.
Paklausta, ar ketina plėsti veiklą bei kokių planų turi ateičiai, LSMU dėstytoja sako nenorinti užsimoti per daug.
„Sakoma, kad apie planus ir idėjas kalbėti reikia tyliai. Šiandienos siekiamybė yra įrengti sensorinį kambarį, įgyti mokymų akreditaciją bei didinti rėmėjų ratą, kad kiek įmanoma daugiau klientų galėtume suteikti nemokamas paslaugas“, – ateities planais dalijasi Vaida.
Iliustracija – iš asmeninio archyvo.
