Kaunas perduoda estafetę Vilniui, arba Mintys apie moterų solidarumą Kovo 8-osios proga

„Aš tau sakau GREIČIAU“, – suirzusiu balsu kucina tokį patį savo nerangų šešiametį kaip ir manasis likimo draugė – mama, antradienio ryte veikiausiai skubanti į darbą. Šešiamečiai rytais paprastai nelinkę skubėti ir mėgsta šviesiomis kojinėmis įsistoti į iš lauko suneštus purvynėlius bei negirdi jokių protingų patarimų. Teoriškai skubu ir aš – perpiet laukia svarbus susitikimas, o iki to laiko dar reikia spėti nemažai parašyti. Itališkais auliniais skrosdama šventines balas klaviatūros link, svarstau, kad: a) kaip gerai, kad dirbu pati sau ir manęs nelaukia joks viršininkas su sekundmačiu, b) kad tos mūsų, moterų, teisės, dėl kurių kadaise savo gyvybėmis sumokėjo šimtai tolimų mūsų pirmtakių kažkur Amerikoje, šiandien kartais atsisuka antru galu ir smogia skaudžiausion vieton – per mūsų vaikų sveikatą, šeimos darną ir moteriškumą.

Jau girdžiu galandamus kirvius ir kalavijus aštrius, kuriais tuoj bus kapojamas mano kūnas. Skaudžiausiai kapos, žinoma, moterys – gal dėl to, kad kažkur giliai viduje jaus: tai apie mane–bet ką aš galiu padaryti–už ką maitinti vaikus–jei tas gyvulys paliko ir nesirūpina–ne visos gali turėti savo verslą–bepigu tau kalbėti–nes tu gavai gerą išsilavinimą–ir vyrą gavai gerą–ir genus gerus paveldėjai, ir visas kitas bla bla bla apie tai, kaip vienos antgamtiniu būdu gauna, o kitoms kažkodėl nelieka.

Teisės, įskaitant teisę laisvai reikšti savo mintis, yra gerai – kartais blogai yra tai, kaip mes jomis naudojamės. Tinka ir kalbant apie gamtos ar Dievo mums suteiktas kitas privilegijas, įskaitant gebėjimą bendrauti, gausesnį žodyną, kūrybiškumą, proto lankstumą, periferinį matymą, dailią išvaizdą ir taip toliau. Tam, kad vienos ar kitos būdo savybės taptų stiprybėmis, jas reikia išmokti išmintingai valdyti – nelyginant peilį, kuriuo galima atriekti duonos, o galima ir pripjauti.

„Kartą šimtakojo paklausė, kaip jis, turėdamas tiek daug kojų, laksto ir nenugriūna? Kaip žino, kada kurią koją kelti? – kovo pirmąjį šeštadienį Kaune į edukacinę konferenciją „Aš – versli mama“ surinkusioms verslininkėms kalbėjo dr. Diana Lodienė. – Išties, susimąstė šimtakojis, kaip aš čia taip – negalvoju. Ir pradėjo stebėti kiekvieną savo judesį, mėgindamas jį kontroliuoti: dabar keliu šitą koją, o šitą leidžiu. Bet neilgai trukus susipainiojo ir nugriuvo.“

Galvoju, kad panašiai kaip šimtakojai gyvena ir verslios mamos: prieš akis turi tikslą ir jo siekdamos intuityviai pajunta situacijų svarbą, prasmingai išnaudoja kiekvieną minutę, nesiparina dėl esą ne taip žengto žingsnelio – juk jei viską tik pragmatiškai apskaičiuosi, nepajudėsi iš vietos. Ieškosi priežasčių, užuot ieškojusi galimybių. O dabar tiesiog renkiesi daug dirbti ir daryti gerus darbus.

Nėra galerija pasirinktas ar galerija buvo ištrintas.

Dar galvoju, kad moterys verslą dažniausiai renkasi širdžiai mielą, tokį, kuriam negaila laiko ir savęs. Kaip taikliai pastebėjo stilistė Anna Bochan, trumpai apžvelgusi dalykinį verslios mamos garderobą, samdomą darbą galima dirbti ir nemielą, tik dėl algos, o štai verslas turi būti toks, kad atlieptų tikruosius troškimus ir suteiktų gyvenimui pilnatvės.

Tik kaip tą pilnatvę pajusti? „Ji ateina tada, kai viskas yra OK: aš pats esu OK, visi aplink mane esantys yra OK, mano verslas yra OK“, – pozityvumo svarbą pabrėžė apie bendravimą ir lyderystę konferencijoje kalbėjęs lektorius Vygandas Rutkauskas (mokymų bendrovė Bendravimo akademija). Paprasta, bet kartu ir sudėtinga – pamėginkite šiandien, Kovo 8-osios proga, visoms be išimties moterims, net ir konkurentėms, sakyti tik komplimentus. Jei nesate OK su savimi, praktiškai bus neįmanoma to padaryti.

Tiesa, yra geroji naujiena – neurofiziologai nustatė, kad naujam įpročiui susiformuoti pakanka 21 dienos. (Beje, lektorius Vygandas tuo leido trumpam įsitikinti: kai staigiai suneri pirštus, kurios nors vienos rankos nykštį ant viršaus dedi intuityviai. Tam, kad viršuje atsidurtų priešingos rankos nykštys, reikia pasitreniruoti. Iš pradžių būna nepatogu, bet po kurio laiko tai tampa įpročiu). Kažkiek panašiai turėtų pakakti ir pozityvumui išsiugdyti. Arba bent jau pajusti potraukį šviestis, kaip tapti pozityvia, nes tam ir skirtos mūsų edukacinės konferencijos – kad augindamos vaikus, nenustotume augti pačios. Ir būna keista girdėti: „Mes auginame vaikus ir į konferencijas vaikščioti neturime laiko“. Vadinasi, jūs arba ne verslios*, arba ne mamos. Nes tos tai spėja viską. Kažkaip antgamtiškai.

Dar galvodama apie moterų solidarumą, vis prisimenu tokį anglišką tekstą, kuris išvertus, sutrumpinus ir adaptavus skambėtų maždaug taip:

Kai perkate iš kitos verslios mamos, jūs padedate ne stambios įmonės vadovui gauti dividendų ar generaliniam direktoriui įsigyti trečius atostogų namus – jūs padedate tokiai pat kaip jūs moteriai, kurios dukra galbūt trokšta lankyti šokių pamokas, o sūnus svajoja apie mėgstamos futbolo komandos marškinėlius. Galų gale, pirkdamos prekes ar paslaugas iš kitos tokios pat kaip jūs verslios mamos, jūs padedate ant jos stalo duonos – o ji padės jos ant jūsiškio.

Štai toks, galvoju, turėtų būti moteriškas solidarumas. Ir rodyti jį reikėtų kasdien, ne tik Kovo 8-osios proga.

Kai su trečiąja edukacine konferencija „Aš – versli mama“ sausį lankėmės Berlyne, Vokietijoje gyvenanti lietuvė prie susipažinimo vakarienės stalo prisiminė savo kaip kikboksininkės karjerą. Labiausiai glumino ne silikoninė jos nosis (plastikos chirurgų profesionalumo dėka ji atrodo labai natūraliai), o žodžiai, kad kikbokso ringe lengviau kovoti su vyrais – jie tavyje vis tiek mato moterį ir stengiasi pasaugoti. Varžovės moterys, pasak jos, talžo be gailesčio ir taikosi smogti į skaudžiausias vietas.

Nenoriu aplink save tokių moterų, kikboksininkių. Kita vertus, jų mano aplinkoje ir nėra. Gal todėl, kad esu OK?

**

Kalbėdamas apie lyderystę, lektorius Vygandas pasiūlė kiekvienai konferencijos dalyvei tyliai įsivaizduoti gyvūną, geriausiai atitinkantį jos būdą. „Kobra“, – leptelėjo kažkuri, ir per salę nuvilnijo juokas. Aš tuo metu blaškiausi tarp delfino ir katės.

*Vienas esminių sėkmingos verslo komunikacijos postulatų byloja: „Mažos dovanėlės stiprina draugystę“. Dovanokite bilietus į edukacines konferencijas savo partnerėms, žingeidžioms draugėms, lojalioms klientėms – kuo daugiau pozityvumo paskleisime aplinkui, tuo geriau seksis visoms mums, net ir toms, kurios nėra nei verslios, nei mamos.

Edukacinės konferencijos „Aš – versli mama“ Kaune organizatorė Lina Pakalniškienė (FM Group) | Nuotraukos – Rasa Žadeikienė (prekės ženklas „La Belle“) | Salės dekoras – Neringa Simonavičė (prekės ženklas „Pūkuotas vėjas“) | Kava „Aurile“ – Vilija Borusevičienė, Natalija Daunienė, Jurgita Petrulionienė (FM Group) | Makiažas – Sandra Ščerbavičienė (FM Group) | Stalo vanduo – „eSpring“ (atstovė Jolanta Pileckienė) | RĖMĖJAS – UAB „Geradariai“

Iš Kauno edukacinė konferencija „Aš – versli mama“ keliauja į Vilnių – čia susitiksime balandžio 5-ąją. Registracija jau vyksta!

„KAUNO DIENA“ APIE EDUKACINĘ KONFERENCIJĄ „AŠ – VERSLI MAMA“

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.