Be abejonės, visiems yra žinoma, kad labai svarbu išreiški emocijas, nelaikyti jų savyje, kalbėtis, tačiau kartais nesinori atvirai reikšti savo jausmų, kartais gi net neturi kam ar tiesiog negali, o gal bijai… Ką daryti tada?
„Džeimsas Penbeikeris (James Pennebaker) iš Teksaso universiteto nustatė, kad emocijų išliejimas popieriuje gali atstoti arba papildyti žodinę jų išraišką. Per dvidešimt metų trukusį rimtą tyrimą Penbeikeris įrodė, jog žmonės, kurie užsirašo slapčiausias mintis ir jausmus apie skaudžiausias savo gyvenimo tragedijas, tokias kaip sutuoktinio savižudybė, patirtas smurtas arba nedarbas, tiek psichologiškai, tiek fiziškai sveiksta greičiau negu tie, kurie rašo apie su emocijomis nesusijusius įvykius. Žmonės, rašantys apie emocinius savo gyvenimo įvykius, „išlaisvindami“ prisiminimus ir rūpesčius sumažina įtampą. Penbeikeris įsitikinęs, kad naudingas pats procesas, kurio metu savo jausmus verčiame į kalbą – taip atsiranda pasakojimas, kuris padeda suprasti ir integruoti patirtį į savo gyvenimo tėkmę, tikslus ir vertybes. Jei išgyvename tragediją ir negalime išreikšti su ja susijusių jausmų, psichologiškai mus tai labai blaško, nes mūsų sąmonės kambaryje paliekamas didžiulis dramblys, kuris atitraukia nuo kasdienės veiklos ir trukdo mums tada, kai to mažiausiai reikia. Saugodami savo emocinę „paslaptį“ būname izoliuoti nuo visuomenės, nors kiti apie tą paslaptį nieko nenutuokia – kartais dėl to netgi jaučiamės kalti. Kokį nors mūsų jausmus sukrėtusį įvykį pavertę istorija ir užrašę, mes jį integruojame į savo gyvenimą ir taip išsilaisviname, galime natūraliau bendrauti su kitais ir gyventi gyvenimą, vykstantį dabar.“
Taigi užrašų turėjimas, laiškų, dienoraščio, blogo rašymas prisideda prie mūsų geresnės emocinės būsenos, leidžia geriau pažinti ir suprasti save – jau net nebekalbam, kad iš sąmonės kambario išvaromas didžiulis mus trikdantis dramblys (šypt). Skatiname rašyti apie tai, kaip jaučiatės atlikdami vieną ar kitą darbą, užsiimdamos vien ar kita veikla – taip tikrai lengviau atrasti savo kelią. Ko mes jums ir linkime iš visos širdies!
Publikuota ištrauka iš Susan Nolen-Hoeksema knygos „Moterų galios“
