Mama Agnė dalijasi idėjomis, energija ir entuziazmu!

Su veiklia ir verslia mama Agne (29 metai), kuri augina metukų ir penkių mėnesių Onutę, susipažinome, kai ji susisiekė su mumis, norėdama pasiteirauti apie mūsų susitikimą. Deja, Agnė ne taip seniai iš Vilniaus persikraustė gyventi į Kauną, todėl susitikime dalyvauti negalėjo, bet paragino savo draugę Šarūnę, kuri ir atvyko.

Visgi su Agne išsišnekėjome – pasirodo, ji yra tokia veikli ir turinti tiek minčių! Negalėjome jos nepakalbinti!

10264889_10203012601669763_50287488_nJūs su vyru Nerijumi esate VšĮ „Kitokia grafika“ steigėjai, papasakok, kaip viskas prasidėjo?

Agnė: „Mane su vyru verslauti, tiesa, kaip ir daugumą, įkvėpė vaikelis, bet mintys apie tai sukosi dar gerokai prieš gimstant Onutei, o laukimosi periodas buvo lūžis: su vyru nusprendėme, kad aš mesiu darbą, o vyras išeis vaiko priežiūros atostogų. Tąkart, pamenu, tvirtai pasižadėjome sau sukurti ir įgyvendinti verslo planą, kad nei vienam nereikėtų grįžti į samdomą darbą.“

O, kokie ambicingi planai. Labai įdomu, pasakokit toliau, kaip jums sekėsi?

Agnė: „Na, vaikelio gimimas išties pasaulį apverčia aukštyn kojomis ir žiūrėk, net nepastebėjome, kaip Onai sukako metukai, o vyro atostogos baigėsi… Taigi verslo plano vis dar neturime, bet atsiranda kryptingų verslo minčių ir idėjų.

Viena iš jų – komiksai. VšĮ „Kitokia grafika“, kurią kartu su kitais draugais įkūrėme dar gerokai prieš gimstant Onutei, kol kas tėra hobis ir ne tik negeneruoja pajamų, bet dar ir išsunkia mūsų asmeninius finansus (šypsosi). Žinoma, norėtume, kad iš šios veiklos galėtume gyventi. Per tuos kelis metus esame išleidę du komiksų romanus, surengėme penkias tarptautines parodas (prisimenu, paskutinė buvo prieš pat gimdymą, gal ji ir paankstino Onutės atėjimą?), o jau persikrausčius į Kauną įkūrėme čia komiksų skaityklą ir patys spausdiname jau trečią komiksų ziną, teikiame projektus Lietuvos ir užsienio fondams“

Atleiskite, įsiterpsim: sakykit, kas yra tas „zinas“?

Agnė: Zinas – tai neprofesionalus vieno ar kelių autorių leidinys, ruošiamas, spausdinamas ir platinamas savo turimomis priemonėmis ir galimybėmis (gali būti atspausdintas ir naminiu rašaliniu spausdintuvu). Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad leidinys – prastos kokybės. Dažniausiai jis yra meninis projektas. Deja, angliškas pavadinimas „zine“ kol kas neturi lietuviško vertimo.

Taigi su vyru gegužės mėnesį  Lietuvos bibliotekų savaitės renginiuose startuosime su komiksų dirbtuvėlėmis vaikams, kurias patys vesime. Kol kas informacijos daug nėra, bet jos vyks gegužės 8 dieną 10-13 val. Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje Laisvės alėjoje. Tiesa, taip pat dabar ruošiu ziną ir Kauno mamos. Vyras jau sukūrė gražų viršelį, tad labai nekantrauju greičiau jį pabaigti, tikiuosi jis padės mums, mamoms, susibendrauti. Prieš kelis mėnesius atgaivinau ir savo žurnalistės profesiją: pradėjau rašyti projektui apie vaikų darželius. Lankymasis darželiuose dar labiau sustiprino norą burtis ir kurti  olektyvinį vaikų darželį, ypač kai situacija Lietuvos darželiuose tik ir stumia ieškoti būdų, kaip vaikus ugdyti namuose“

Kolektyvinį vaikų darželis – papasakokit plačiau, gi čia kažkas naujo!

Agnė: „Kolektyvinis vaikų darželis – tai kelių šeimų susitarimas tam tikrą dieną pas save namuose prižiūrėti vienas kito vaikus. Viskas paprasta: susėdi ir nusprendi, kurią dieną ir pas ką vaikai būna. Svajoju ir apie bendruomeninį daržą, kuriame mūsų šeimos kartu augintų daržoves ir ruoštų iš jų vakarienes.

Matome, spinduliuojate idėjomis, entuziazmu – labai žavu. O kaip dėl samdomų darbų, ar į juos negrįžote, kaip ir planavote?

10299257_10203012586349380_1621755541_n

Agnė:Kol kas tenka dirbti ir samdomą darbą: aš jį atlieku namuose, o vyras, kai persikraustėme į Kauną, jo ieško. Labai gaila, kad geologui ir aplinkos inžinieriui, mokslus baigusiam Vokietijoje, ne taip lengva Lietuvoje tą padaryti. Taigi dabar, kol darbuojuosi, Onutę prižiūri vyras, bet aš juk visada šalia. Prisipažinsiu, tai ne visada į naudą, nes realus darbas vyksta tik tuomet, kai šeimyna išeina į lauką, nes kai aš namuose, Onutė visad lekia į mano glėbį.

Turiu daug idėjų, bet visada trūksta bendraminčių. Ieškau mamų, su kuriomis kartu galėtume kurti. Labai džiaugiuosi, kad ir jūs buriate mamas: kiekviena turbūt pasakys, koks svarbus yra priklausymo bendruomenei jausmas, jos palaikymas ir dalijimasis tarpusavyje patirtimi. Tai ypač pajutau, kai iš Vilniaus, kuriame palikome visus draugus, persikraustėme į Kauną: iš karto užsiregistravau Kauno mamų forume ir suorganizavau centro mamų susitikimą. Deja, bendrystės neatsirado.“

Ką gi, ačiū tau, Agne! Už tai, kad pasidalinai su mumis savo kūrybiškumu, idėjomis, energija ir entuziazmu! Žavimės tavimi, tikrai esi išskirtinė, tik nesustok! Ir dar norime pridurti, kad ir Kaune yra veiklių ir verslių mamų, su viena iš jų – Juste – netrukus supažindinsime. Taip pat drąsiname ir kitas veiklias ir verslias Kauno mamytes prisidėti prie mūsų bendruomenės, o jei jūsų širdis plaka panašiu, kaip Agnės, ritmu, susisiekite su ja. Mamos, burkimės!

 

 


Palikite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.